„Šiandien yra susitikimas su EIF atstovais. Tikrai nesame patenkinti šia situacija, bandome išjudinti“, – Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje sakė ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo priemonių departamento direktorė Rita Armonienė.
„Su EIF yra problemų, jie turi savo procedūras, savo taisykles ir jos yra labai sunkiai išjudinamos“, – pridūrė ji.
Kartu R.Armonienė pabrėžė, kad EIF finansinės inžinerinės priemonės neturi būti išnaudotos „šiandien pat“, o iki finansavimo laikotarpio pabaigos. Pasak jos, itin aktyviai EIF administruojamas lėšas perskolina Šiaulių bankas.
„Tai yra ir bankų, ir EIF problemos, nes EIF reikalavo, kad būtų finansuojami mažiau rizikingi projektai ir pasirodė, kad tokių projektų krizės sąlygomis nėra tiek daug. Akivaizdu, kad negali bankų kaltinti, kad taip greitai neišskolina. EIF valdyba praėjusią savaitę nutarė didinti galimą rizikos laipsnį, didinamos ir lėšos, kurias galima skolinti vienam konkrečiam projektui“, – BNS penktadienį sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas.
EIF jau anksčiau yra sulaukęs Ūkio ministerijos raginimų paspartinti įvairių projektų įgyvendinimą.Viceministras aiškino, kad EIF administruojama apie 700 mln. litų parama, kuri per bankus perskolinama Lietuvos verslui arba per fondus investuojama į perspektyvius smulkaus ir vidutinio verslo projektus, iš tiesų ir yra Lietuvos nacionalinės lėšos, gautos iš ES struktūrinės paramos fondų.
Jas, anot R.Kriščiūno, EIF laiko Europos investicijų banko sąskaitose Liuksemburge.
„Deklaravome Europos Komisijai, kad suformavome fondus. Europos Komisija paėmė pinigus iš visų ES šalių narių ir atidavė Lietuvai. Tai yra Lietuvos pinigai, bet kol kas neneša realios naudos, kurią galėtų nešti, bet po truputį viskas įsisuka. Galėjome ir nieko neprašyti iš Europos Komisijos, pinigai būtų Briuselyje, bet tai nereiškia, kad verslas būtų jas gavęs per kitas priemones“, – mechanizmą aiškino R.Kriščiūnas.
Viceministro teigimu, tam, kad lėšos iš Briuselio būtų pervestos į Liuksemburgą, Lietuva jas pernai deklaravo kaip patirtas išlaidas, todėl tai pagerino 2009 metų ES paramos įsisavinimo rodiklį.
R.Kriščiūno pateiktais duomenimis, 2009 metais Lietuva faktiškai išmokėjo 3,025 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų, arba 11,7 proc. viso 2007–2013 metų paramos plano. Iš jų, pasak viceministro, daugiau nei 700 mln. litų buvo lėšos, skirtos į EIF administruojamus fondus.
„Šios lėšos buvo įskaitytos į ES paramos panaudojimo skaičius. Jie persikėlė pinigus iš EK sąskaitos, į kurią neturėjome teisės, į mūsų sąskaitą tame pačiame Liuksemburge. EIF laiko sąskaitą pačiame saugiausiame banke – EIB, nors ir palūkanos už lėšas gaunamos mažos, bet pinigai yra absoliučiai saugūs“, – dėstė R.Kriščiūnas.
EIF jau anksčiau yra sulaukęs Ūkio ministerijos raginimų paspartinti įvairių projektų įgyvendinimą.
EIF savo ruožtu teisinosi, jog pritraukti lėšas iš investuotojų stabdo dabartinės ekonomikos sąlygos visoje Europoje ir ypač Baltijos šalyse.
