„Labai sunku kalbėti. Tokie dalykai šokiruoja... – 15min.lt sakė bitininkas ir sodininkas, buvęs J.Balžeko mokinys Algirdas Amšiejus. – Lietuva neteko vieno labiausiai patyrusių bitininkų – vieno gabiausių šalies bitininkystės mokytojų, Jono Kriščiūno, mokinio.“
Pasak A.Amšiejaus, jo mokytojas buvo ne tik bitininkas-praktikas, bet ir bitininkas-mokslininkas. „J.Balžekas buvo vienas daugiausia mokslinių darbų parašiusių bitininkų. Tačiau jis taip pat buvo ir bitininkas-praktikas. Jis tikrai nebuvo iš tų mokslininkų, kurie nurašinėja knygas, kuria mokslą nedalyvaudami gamyboje“, – pastebėjo bitininkas.
A.Amšiejus prisiminė, kad J.Balžekas buvo pirmasis jo mokytojas, pas kurį jis atliko praktiką. „Kartu su juo rašėme mokslinį darbą. Jis mane mokė, kaip tyrinėti, kaip raudonuose dobiluose nustatyti bičių kiekį, kaip šį kiekį nustatyti viename kvadratiniame metre, kaip žinoti, ar bitės teisingai ima nektarą, ar neteisingai...“ – kalbėjo bitininkas.
Velionį J.Balžeką jis prisiminė kaip labai daug reikalaudavusį, bet itin žmogišką vadovą. „Su kiekvienu darbuotoju jis elgėsi kaip su sau lygiu, – kalbėjo A.Amšiejus. – Jis buvo labai paprastas. Norėdavo viską atlikti žmogiškai, be jokios arogancijos. Jis buvo nuostabus žmogus.“
Lietuva neteko vieno iš labiausiai patyrusių bitininkų – vieno iš gabiausių šalies bitininkystės tėvo, Jono Kriščiūno, mokinio.
Didžiulis įnašas
Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas, Lietuvos mokslų akademijos narys, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius akcentavo, kad J.Balžekas įnešė didžiulį įnašą į Lietuvos bitininkystę. „Vienas iš svarbių jo darbų – sugebėjimas išlaikyti visus šalies bitininkus vieningoje organizacijoje – Lietuvos bitininkų sąjungoje, – kalbėjo profesorius. – Jis Lietuvos bitininkystės raidai suteikė stabilumo.“
J.Balžekas ilgą laiką buvo LBS prezidentas: 1989–1991 metais ir 1994–2005 metais. A.Skirkevičius atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse ir tolimesnėse valstybėse yra daugybė įvairių bitininkų organizacijų, konkuruojančių ir prastai sutariančių viena su kita. „Tokia situacija tų šalių bitininkystės raidai ne į naudą, – pabrėžė profesorius. – Lietuvos bitininkai per tokį ilgą laiką sugebėjo išlaikyti vieningą organizaciją. Tai mums labai naudinga.“
Kitas iš svarbiausių velionio J.Balžeko darbų – atlikti bitininkystės tyrimai. „J.Balžekas Lietuvos žemdirbystės institute įkūrė Bitininkystės skyrių. Šis skyrius buvo vienintelis Lietuvoje, užsiėmęs kryptingu bitininkystės mokslo vystymu ir įvairiais, su bitininkyste susijusiais, klausimais“, – kalbėjo profesorius. Jis vylėsi, kad iki šiol dirbantis skyrius savo veiklą tęs ir toliau.
Profesorius taip pat priminė, kad J.Balžekas išleido pirmąjį labai naudingą bitininkystės žinyną Lietuvoje. „Šis žinynas savo prasmės nepraranda ir šiandien, nors buvo išleistas 1987 metais, – kalbėjo A.Skirkevičius. – Žinoma, gyvenimas padaro savo, pasikeičia ūkinė situacija ir pan. Bet dalykine prasme žinynas vertingas ir šiandien. Neaišku, kada galėtų atsirasti naujas toks žinynas. Norint išleisti gerą žinyną reikalinga patirtis, organizuotumas ir pan.“
Patys geriausi prisiminimai
Su velioniu prof. A.Skirkevičius buvo pažįstamas daugiau nei penkis dešimtmečius. „Su juo palaikydavome dalykinius ryšius, pabendraudavome, pasitardavome, – prisiminė LBS prezidentas. – Kai paskutinį sykį aplankiau jį kovo pabaigoje, mudu sėdėjom, kalbėjom ir juokėmės, kad per visą šį laikotarpį nė sykio nebuvome susipykę.“
Profesorius pasakojo su J.Balžeku atrasdavęs bendrą kalbą „visais sudėtingais atvejais“. „Jei jau jis pasakydavo, kad ką darys, tai ir darydavo. Jis buvo kolektyvo žmogus, klausydavo ir to, ką kiti sakydavo, mokėdavo bendrauti su bitininkais, turėjo didelį pripažinimą tarp visų Lietuvos bitininkų, – sakė A.Skirkevičius. – Apie bendravimą su juo išlieka patys geriausi prisiminimai.“
Biografija ir mokslinė veikla
1950 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją.
1984 m. žemės ūkio mokslų daktaras.
1953–1955 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas.
1955–1959 m. dirbo Radviliškio bandymų stotyje.
1959–1993 m. dirbo Lietuvos žemdirbystės institute.
1972–1984 m. instituto Bitininkystės sektoriaus, 1984–1993 m. Bitininkystės skyriaus vedėjas. 1959–1989 m. Lietuvos sodininkystės draugijos bitininkų sekcijos vadovas.
1989–1991 m. ir 1994–2005 m. Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas.
1959–1985 m. Žemdirbystės instituto eksperimentiniame ūkyje sukomplektavo veislinį bityną – mokslinio tiriamojo darbo bazę. Su J.Straigiu ištyrė Lietuvos vietines bites.
1972–1975 m. Jurbarko ir Tauragės rajonų miškuose sukomplektavo vietinių bičių draustinį, Pervalkoje – izoliacinį bičių motinų poravimosi punktą. Sukūrė kompleksinio bičių naudojimo ir raudonųjų dobilų apdulkinimo technologijas.
J.Balžekas šarvojamas Ukmergėje, Žiedo g. 17, laidojimo namuose „Ritualija“. Pagerbti galima bus nuo antradienio 11 val. iki trečiadieno 13.30 val. Po to urna bus pervežta į Lyduokių bažnyčią. Laidotuvės vyks Lyduokių kapinėse.
