Pastaraisiais metais Lietuva ne tik atidarė kelias naujas diplomatines atstovybes, bet ir porą jų uždarė. Pernai duris atvėrė mūsų šalies ambasada Kroatijoje, konsulatas Ženevoje, įsteigta nuolatinė atstovybė prie Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), priimtas sprendimas atidaryti ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Ambasadoriumi paskirtas Edminas Bagdonas. Tiesa, pati diplomatinė atstovybė dar neveikia.
Prieš penkerius metus uždarytos Lietuvos ambasados Bulgarijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje. 2018 metais priimtu sprendimu likviduota mūsų šalies ambasada Šveicarijoje.
URM planuoja, kad kitais metais mūsų šalis galėtų įsteigti ambasadą Australijoje.
Aktyvintų darbą su lietuvių bendruomene
Diplomatinio tinklo revizija ir efektyvumo didinimas yra įtrauktas tarp strateginių Vyriausybės projektų. Pagal jį, kaip sakė URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovai, valstybės diplomatinis atstovavimas bus adaptuotas prie globalių politinių bei ekonominių pokyčių pasaulyje, sustiprės Lietuvos interesų įgyvendinimas užsienyje.
Projektą planuojama įgyvendinti 2020 metų trečiąjį ketvirtį. Numatomas jo biudžetas – 3,8 mln. eurų.
„Diplomatinės tarnybos efektyvumas didinamas ne tik peržiūrint atstovavimo tinklą, bet tobulinant paslaugų teikimą Lietuvos ir užsienio piliečiams, peržiūrint bei optimizuojant konsulinių pareigūnų darbą bei konsulinį tinklą“, – aiškino URM atstovai.
Anot jų, šiuo metu yra pradėtos mūsų šalies diplomatinės atstovybės Australijoje steigimo procedūros.
„Planuojama ambasados įsteigimo data – 2020 metų sausio 1 diena. Ši ambasada atvertų galimybes intensyvinti dvišalius politinius bei ekonominius ryšius su Australija ir Okeanijos valstybėmis, suaktyvintų darbą su ilgametes tradicijas turinčia ir aktyvia lietuvių bendruomene, palengvintų konsulinių paslaugų teikimą regione esantiems Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims“, – teigė URM atstovai.
Ambasada atvertų galimybes intensyvinti dvišalius politinius bei ekonominius ryšius su Australija ir Okeanijos valstybėmis, suaktyvintų darbą su ilgametes tradicijas turinčia ir aktyvia lietuvių bendruomene, palengvintų konsulinių paslaugų teikimą.
Atstovybių išlaikymui – 60 proc. biudžeto
URM šiųmetis biudžetas siekia apie 81,5 mln. eurų – tiek lėšų institucijai yra numatyta 2019 metų valstybės biudžete.
Lietuvos diplomatinių atstovybių išlaikymui skiriama apie 49 mln. eurų per metus. Tai sudaro apie 60 proc. URM biudžeto.
Iš šių lėšų personalo išlaikymui tenka apie 31,5 mln. eurų, pastatų ir darbo vietų išlaikymui – apie 14,6 mln. eurų, transporto išlaikymui – 1,4 mln. eurų, komandiruotėms ir reprezentacinėms išlaidoms – apie 1,5 mln. eurų.
Vertina daug aspektų
Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tam, kad ambasada Australijoje atvertų duris, dar reikia įvykdyti tam tikras procedūras, apsvarstyti tai Seime. Tad diplomatinės atstovybės atidarymas gali kiek nusikelti.
„Nebūtinai taip tiksliai pradėti, kaip ten nurodyta. Čia yra principinis sprendimas. O kaip jau suspėsime, būna įvairių praktinių aplinkybių. Mes ir Zagrebe atidarėme vėliau. Nežinau, ar mes JAE atidarysime taip jau tiksliai viską. Tai šiuo atveju ne taip svarbu. Svarbu principinis sprendimas ir jį kokybiškai įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
L.Linkevičiaus teigimu, sprendžiant, kur atidaryti ambasadas, vertinama daug aspektų.
„Žiūrime regionus, šiuo atveju net žemyną – Australiją. Žiūrime, kur koks tinklas yra, kur galime daugiau pasitenkinti garbės konsulais – kas irgi didelė pagalba, tai tada yra mažiau poreikio skubėti su ambasados steigimu. Yra ekonominiai, verslo interesai, yra mūsų bendruomenė. Vėlgi grįšiu prie Australijos – yra didžiuliai bendruomenės prašymai jau daugelį metų. Bet tai nėra vienintelis kriterijus. Vis tiek turėtų būti ir bendruomenės interesai, ir konsuliniai poreikiai, ir ekonominiai ryšiai, jeigu nusimato kokia nors plėtra. Be to, regionas turėtų būti patrauklus, kad turėtumėme ten atstovavimą“, – dėstė ministras.
Kartu L.Linkevičius akcentavo, kad diplomatinio tinklo plėtra nepiktnaudžiaujama. Jis priminė apie uždarytas mūsų šalies diplomatines atstovybes.
„Mūsų tinklas, palyginus su kitomis ES šalimis, yra turbūt vienas mažiausių. Bet vėlgi tai nėra lenktynės. Reikia žiūrėti į interesus ir visus tuos kriterijus, kuriuos paminėjau“, – aiškino jis.
Mūsų tinklas, palyginus su kitomis ES šalimis, yra turbūt vienas mažiausių.
Daugiau dėmesio reikalauja Azija, Pietų Amerika
Yra žemynų, kur nėra nė vienos Lietuvos ambasados. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje. Brazilijoje, San Paule, veikia mūsų šalies generalinis konsulatas.
„Manome, kad bent jau pėdsakas tam tikras yra ir jis išnaudojamas“, – komentavo L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras nenorėjo išskirti konkrečių valstybių, kur dar galėtų būti plečiamas mūsų šalies diplomatinis atstovavimas. Vis dėlto jis paminėjo Pietų Ameriką, Aziją.
„Nemanyčiau, kad dabar yra laikas ten plėstis, bet vis dėlto, aišku, krypsta žvilgsniai. Į Azijos regioną mes žiūrime kaip į augančią ekonomiką ir potencialą. Turime savo atstovavimą ir Japonijoje, ir Kinijoje, vis dėlto tas regionas galbūt reikalauja didesnio dėmesio. Noriu atkreipti dėmesį, kad nebūtina steigti tuose taškuose mažytes ambasadas. Alternatyva yra padidinti esamas, kad jos dengtų tam tikrą regioną. Mes tą irgi svarstome, nes taip yra ir finansiškai racionaliau“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Į Azijos regioną mes žiūrime kaip į augančią ekonomiką ir potencialą. Turime savo atstovavimą ir Japonijoje, ir Kinijoje, vis dėlto tas regionas reikalauja galbūt didesnio dėmesio.
Anot jo, URM keliamos užduotys auga, bet finansavimas nedidėja. Todėl su visais planais reikia elgtis atsakingai ir racionaliai. L.Linkevičius sakė, kad formuojant kitų metų valstybės biudžetą ministerija prašė didesnio nei šiemet finansavimo.
„Reikmės yra labai natūralios ir paprastos, kad nebūtų vien tik, tarkime, ambasadų išlaikymas, bet daugiau lėšų būtų skirta ambasadų veiklai. Čia kalba ir apie komandiruotes, nes reikia judėti po šalį, megzti kontaktus. Reprezentacinės išlaidos irgi yra labai minimalios, tiesiog nepriimtinai mažos. O vis tiek ambasadose turi vykti renginiai, turi būti priėmimai ne tik švenčių proga, bet ir kitomis. Tie dalykai yra objektyvūs ir juos irgi reikia įvertinti. Ir visada, aišku, prioritetas yra darbas su piliečiais, konsulinės paslaugos, kad jos būtų kuo geriau prieinamos“, – aiškino jis.
Kritika L.Linkevičiui
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nario Žygimanto Pavilionio teigimu, mūsų diplomatai yra priešakinė linija ne tik ginant valstybę, bet ir atveriant įvairias nišas pasaulyje.
Jis prisiminė, kad Seimo URK nebuvo patenkintas ambasados Šveicarijoje uždarymu.
„Mes manome, kad mes toliau kiek įmanoma turime plėstis, o ne trauktis. Tačiau, kaip žinia, URM biudžetas yra iš esmės mažiausias iš visų Vyriausybės išlaikomų ministerijų. Yra tikrai gėdinga, kad ministras L.Linkevičius, nors vadovauja šiai tarnybai labai ilgą laiką, nesugebėjo atsižvelgti net ir į opozicijos reikalavimus padidinti šį biudžetą, iškovoti tai, ką dauguma kitų ministrų jau seniai yra iškovoję“, – pažymėjo parlamentaras.
Ž.Pavilionis sakė sveikinantis naujų Lietuvos ambasadų atidarymus, ypač – tose šalyse, kur yra didelės lietuvių bendruomenės, valstybėse, kurios yra mums įdomios ekonomiškai.
„Neseniai buvau Taivane, laisvoje Kinijoje, kur pastebėjau keistų dalykų – ten jokia Baltijos šalis neturi savo atstovybės. Ne diplomatinės, ten ji turbūt būtų ekonominė, žinant vienos Kinijos politiką. Tačiau nepasinaudoti pagal ekonomiką 21-os valstybės pasaulyje, vienos iš keturių Pietryčių Azijos tigrų, potencialu yra keista“, – teigė Seimo URK narys.
Ž.Pavilionis kritikavo, kad neturime nė vienos ambasados Lotynų Amerikoje. Dauguma šio žemyno šalių, anot jo, labai panašiai žiūri į komunistinius, autokratinius režimus, dauguma gyventojų ten – katalikai. Valstybių svoris Jungtinėse Tautose yra solidus, o tai galėtų padėti mums sprendžiant taikos ir įvairius kitus klausimus.
„Mes turime tik konsulatą Brazilijoje, net ne ambasadą. Jeigu kas nors vyksta Argentinoje, kur mūsų bendruomenė yra stipri ir galinga, mes net negalime aptarnauti jų. Turime dirbti per Ispaniją, kas šiaip yra juokinga“, – aiškino opozicijos atstovas.
Jeigu kas nors vyksta Argentinoje, kur mūsų bendruomenė yra stipri ir galinga, mes net negalime aptarnauti jų. Turime dirbti per Ispaniją, kas šiaip yra juokinga.
Tarp vietų, kur reikėtų didesnio mūsų šalies atstovavimo, Ž.Pavilionis taip pat paminėjo Europos Sąjungos finansų centru vadiną Frankfurtą, teigdamas, kad pagal užsienio diplomatinių atstovybių skaičių miestas seniai lygiuojasi į Berlyną. Mūsų šalis ten turi garbės konsulatą.
„Čia yra tik maži pavyzdžiai tos plėtros, kurią mes turime vykdyti. Jeigu dabar prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė investiciją į ekonomiškai mums naudingas valstybes, mes tikrai turime peržiūrėti tą tinklą gerokai drąsiau ir investuoti į vietas, kur pinigai patys byra mums į rankas, bet kol kas mes jų nepasiimame“, – įsitikinęs Ž.Pavilionis.
Atrodome liūdnai
Ž.Pavilionis pripažįsta, kad kol kas Lietuvos galimybės plėsti diplomatinio atstovavimo tinklą yra labai ribotos.
„Nes mūsų ministerija yra ubagų sąrašo priekyje. Kol taip bus, jokios ambicijos užsienio politikoje nematau. Ministras turėtų atsistatydinti arba bent jau padvigubinti biudžetą. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kurią laikome labai svarbia, dirba tik keletas diplomatų. Valstybėje, kuri yra lemianti visos Europos likimą ir mūsų pozicijas joje, mes net Berlyno nepadengiame, nekalbant apie visas kitas žemes“, – piktinosi Seimo URK narys.
Lietuvos ambasadoriumi JAV dirbęs Ž.Pavilionis prisiminė, kad mūsų ambasada buvo viena mažiausių diplomatinių atstovybių Vašingtone. Skaičiuojant su valytojais, vairuotojais, joje dirbo apie 20 žmonių.
„Komunistinė Kinija ten turi 3 tūkstančius žmonių. Vien su Kongresu ten dirba apie šimtas žmonių. Pas mus yra vienas žmogus. Seimas labai daug šnekėjo apie tai, kad pasiųs nors vieną savo žmogų, bet taip nieko ir nepadarė. Žodžiu, visur mes atrodome labai liūdnai. Jeigu ne mūsų bendruomenė, kuri yra galinga ir milijoninė, apskritai nežinau, ką ten būtumėme padarę“, – akcentavo jis.
Žodžiu, visur mes atrodome labai liūdnai. Jeigu ne mūsų bendruomenė, kuri yra galinga ir milijoninė, apskritai nežinau, ką ten būtumėme padarę.
Ž.Pavilionis pabrėžė, kad valstybė turi investuoti į užsienio politikos sritį, Lietuva turi turėti gerokai daugiau atstovybių.
„Jos turėtų būti bent trigubai didesnės. Diplomatų atlyginimai turėtų būti bent dvigubai didesni, jeigu norime išlaikyti gabiausius, protingiausius, kūrybingiausius žmones diplomatinėje tarnyboje“, – įsitikinęs parlamentaras.
