Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas (LSD) paskelbė apie smarkiai padidėjusį perteklinį mirtingumą.
„Tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų“, – pabrėžė departamentas ir patikino, kad per paskutines 11 savaičių Lietuvoje mirė net 1600 žmonių daugiau, negu įprastai praėjusiais metais.
Perteklinių mirčių skaičius tik auga
Tuo metu „The Economist“ paskelbė, kad Lietuva pagal perteklinį mirtingumą, spalio 20-osios duomenimis, yra penkta pasaulyje.
Leidinys perteklines mirtis pradeda skaičiuoti po pirmųjų 50 konkrečioje šalyje įvykusių mirčių nuo koronaviruso, mūsų šalies atveju – nuo 2020 metų gegužės 25 dienos.
Nuo šios datos iki spalio 3 dienos skaičiuojama net 12,9 tūkst. perteklinių mirčių, o 100 tūkst. gyventojų tenka 479 perteklinės mirtys.
Iš „The Economist“ pateikiamos lentelės taip pat matyti, kad perteklinių mirčių skaičius pastarosiomis savaitėmis tik auga.
Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje (rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 dienomis) perteklinių mirčių skaičius sudarė 22 proc., o beveik po mėnesio (rugsėjo 27 – spalio 3 dienomis) – jau 56 proc.
Šiemet koronavirusas – jau viena dažniausių mirties priežasčių
Higienos institutas savo svetainėje skelbia duomenis apie mirtis pagal priežastis, naujausi skelbiami duomenys – iki šių metų rugsėjo.
Jie rodo, kad daugiausiai žmonių Lietuvoje vis dar miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, iš jų – išeminių širdies ligų, taip pat piktybinių navikų.
Tačiau šiemet tarp dažniausių mirties priežasčių jau yra ir koronavirusas.
Per pirmuosius aštuonis praėjusiųjų metų mėnesius, Higienos instituto duomenimis, nuo kraujotakos ligų mirė 14 455 žmonės. Šiais metais, išankstiniais instituto duomenimis, per tą patį laikotarpį mirė 15 045 žmonės.
Piktybiniai navikai pernai per aštuonis mėnesius nusinešė 5 376 gyvybes, šiemet per tą patį laiką – 5 088.
Taigi, itin drastiškų pokyčių kalbant apie kraujotakos ligas ir navikus nėra.
Žvelgiant į koronaviruso mirties skaičius praėjusieji ir šie metai skiriasi kaip diena ir naktis.
Tuo metu žvelgiant į koronaviruso mirties skaičius praėjusieji ir šie metai skiriasi kaip diena ir naktis.
Pirmosios mirtys nuo koronaviruso Lietuvoje fiksuotos 2020 metų kovą – tą mėnesį mirė 6 žmonės, vėliau skaičiai augo, o vasarą – mažėjo.
Prasčiausiai atrodė du paskutiniai 2020 metų mėnesiai, kai mirčių nuo koronaviruso skaičius augo itin ženkliai: lapkritį nuo jo mirė 578 asmenys, gruodį jau – 1471 žmogus.
Instituto duomenimis, per visus 2020 metus nuo koronaviruso mirė 2 220 žmonės. Panašiai tiek, kiek per pirmuosius tris šių metų mėnesius.
Iš viso iki šių metų rugsėjo, instituto duomenimis, COVID-19 liga nusinešė 3532 žmonių gyvybes.
Tad, kaip skaičiuoja institutas, iki rugsėjo iš viso Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 5 752 žmonės.
Tai – daugiau, nei nurodo Statistikos departamentas, pagal kurį iki šios dienos, įskaitant rugsėjį ir didžiąją dalį spalio, mūsų šalyje COVID-19 infekcija nusinešė 5661 gyvybę.
Kodėl skiriasi statistika?
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė 15min sakė, kad Statistikos departamento ir Higienos instituto pateikiami skaičiai gali skirtis.
„Statistikos departamentas skaičiuoja visiškai kitaip, mūsų skaičių galite nė nelyginti – kovidinės mirtys gali skirtis ir šimtais. Todėl, kad jie ima duomenis pagal tai, kokį gydytojas įrašo kodą mirties liudijime. Tuo mūsų darbas ir reikalingas, nes vyksta centralizuotas duomenų sutvarkymas – vyksta kodavimas ir pagrindinės mirties priežasties išrinkimas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos taisykles“, – paaiškino ji.
Pašnekovė sakė, kad po Higienos instituto peržiūrėjimo duomenys jau yra tikslesni.
Komentuodama perteklines mirtis R.Ustinavičienė sakė, kad lyginant šių ir praėjusiųjų metų mirtingumo skaičius matyti, kad daugiausiai gyvybių ir toliau atima kraujotakos ligos, piktybiniai navikai ir šie skaičiai smarkiai nesiskiria. Tačiau, anot jos, mirtingumo statistiką veikia prisidedančios mirtys nuo COVID-19.
„Perteklinėmis mirtimis vertinama, kiek yra kovido mirčių“
Duomenų mokslininkas V.Zemlys-Balevičius 15min teigė, jog perteklinės mirtys sietinos su koronaviruso pandemija.
„Taip, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais metais – koronavirusas. Nežiūrėjau detalių duomenų, bet praėjusiais metais tai buvo kovidas – faktiškai visos tos perteklinės mirtys. Tai ir šiais metais nereikėtų stebėtis, kad vėl tai būtų kovidas. Mes turime kovido mirčių padidėjimą, tai jeigu yra kovido mirčių padidėjimas, tai yra perteklinis“, – pabrėžė jis.
Ekspertas sakė, kad nors viešai kalbama apie kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, kad žmonės negavo sveikatos paslaugų, bet jeigu Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo kraujagyslių ligų mirė tiek pat, kiek praėjusiais metais, perteklinių mirčių priežasčių visgi reikia ieškoti koronaviruso pandemijoje.
„Taip yra visame pasaulyje – visur tas pats efektas. Kaip tik perteklinėmis mirtimis vertinama, kiek yra kovido mirčių. Išeina papildomas vertinimas, kai lygini papildomas mirtis su kovido, ir jeigu yra neatitikimas, reiškia, kad tos mirtys yra nuo kovido. Šioje vietoje nemanau, kad kas nors bus pasikeitę“, – kalbėjo pašnekovas.
