Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmadienį paskelbė išbandysianti naują integracijos metodą, kuriuo bus bandoma išvengti integracijos Pabėgėlių priėmimo centre, Rukloje. Vietoj praleistų mėnesių Jonavos rajone, pabėgėliai bus perkeliami tiesiai į šalies miestus.
Nevyriausybininkai sveikina šį bandomąjį projektą, kadangi jiems tai žingsnis link taip trūkstamo susikalbėjimo tarp institucijų. Premjeras Saulius Skvernelis antrino nevyriausybinėms organizacijoms sakydamas, kad į Lietuvą perkeliami pabėgėliai turėtų kuo trumpiau užsibūti priėmimo centre Rukloje, nes ten jie nesiintegruoja.
Tiesa, vienas migracijos ekspertų dr. Karolis Žibas atkreipė dėmesį, kad tokią iniciatyvą įgyvendinti iki balandžio yra įmanoma, tačiau tam reikalinga politinė valia ir tinkamas pasiruošimas.
„Tam reikalingi būstai savivaldybėse ir į tai turi įsijungti ne tik Ruklos infrastruktūra su visais žmogiškaisiais resursais, bet ir savivaldybė, vyriausybinis sektorius, turi būti sudarytos darbo grupės. Turi būti labai aiškus tinklas tarp vyriausybės, savivaldybių socialinių darbuotojų ir panašiai“, – sakė K.Žibas.
Susipažinti su projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 15min negalėjo suteikti galimybės, nors planuojama pirmuosius pabėgėlius perkelti jau balandį.
15min apie integracijos galimybes teiravosi šešių didžiųjų miestų valdžios atstovų ir klausė jų, kokie šansai pabėgėliams tapti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus gyventojais.
Sostinė kratosi atsakomybės
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas aiškino, kad sostinės valdžiai naujojo tipo integracijos procese svarbaus vaidmens neteks, kadangi didžiąja dalimi tai – susitarimas tarp ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų. Anot vicemero, bandomojo SADM integracijos projekto sėkmei užtikrinti turėtų užtekti pernai pasirašytos sutarties tarp savivaldybės ir nevyriausybininkų.
„Toks pakeitimas, kokį siūlo ministerija, nėra radikalus – tiesiog į Ruklą pabėgėliai nebevažiuoja. Nėra to tarpinio trijų mėnesių laikotarpio. Nevyriausybinės organizacijos susirenka ir mėgina tvarkyti gyvenimą savivaldybėje. Tai savaime niekas nepasikeitė – ką mes esam padarę prieš metus, mes to ir laikomės, savo įsipareigojimų neatšaukiame“, – sakė G.Paluckas.
Pernai pasirašyta sutartimi sostinės valdžia įsipareigojo iš dalies padengti „Carito“ įsteigto pabėgėlių centro komunalines išlaidas. 2016-aisiais tam skirta 3,9 tūkst. eurų, kitiems dviem metams numatyta 6 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybė šia sutartimi prisiėmė ne tik smulkų finansinį įsipareigojimą.
Sutartis numato, kad savivaldybės turi konsultuoti pabėgėlius ir kaupti informaciją apie vilniečius, kurie galėtų išnuomoti savo butus sirams ar irakiečiams, ir skatinti įmones įdarbinti užsieniečius.
Kaip Vilniaus miesto savivaldybė atliko bent jau šią funkciją?
„Tiesą sakant, prieš metus, kai Lietuva prisiėmė įsipareigojimus atvežti pabėgėlius ir juos integruoti, buvo planuojami visai kiti skaičiai, o iki šiol tų šeimų, kurios ryžosi likti, buvo vienetai. Tai kokios nors informacinės duomenų bazės kūrimas net nebuvo aktualus, nes su tais vienkartiniais atvejais tvarkydavosi nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie skambinėdavo nuomos portalams ir ieškojo tų butų“, – sakė G.Paluckas.
Savivaldybė turi nakvynės namus, tačiau žiemą jie yra labai užkimšti. Mūsų socialinių paslaugų skyrius išsiuntė paklausimą.
Vilniaus savivaldybės žiniomis, mieste iki šiol buvo įsikūrusios tik dvi – irakiečių ir sirų – pabėgėlių šeimos, o viena iš jų išvyko į Švediją ir įsivėlė į teisminį procesą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvoje likusios šeimos dukra šiuo metu mokosi vienoje iš sostinės mokyklų.
Kaunas siūlo nakvynės namus
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja Irena Segalovičienė patikino, kad nevyriausybininkai bent jau su laikinosios sostinės valdžia susisiekė dėl planuojamo integracijos modelio.
„Jie tiesiogiai susisiekė su socialinių paslaugų skyrium, atsiųsdami raštą su paklausimu, ar savivaldybė turi galimybę apgyvendinti pabėgėlius“, – sakė mero patarėja.
I.Segalovičienė aiškino, jog Kaune yra keturi vieniši pabėgėliai. Jie gyvena butuose, kuriuos sirams ir irakiečiams pavyko išsinuomoti iš kauniečių. Mero patarėja pažymi, kad tai jiems pavyko tik po praleistų mėnesių Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje.
Ten jie pramoko lietuvių kalbos ir apsiprato būti tarp vietinių, o bandomojo projekto dalyviams nuo balandžio mėnesio tektų nerti į Lietuvos miestų džiungles be jokios įžangos ir visko mokytis vienu metu.
Ką Kauno savivaldybė pasiūlytų jiems?
„Jie klausė, ar biudžetinėse įstaigose savivaldybė turi kažkur apnakvydinti. Tai šiandien savivaldybė turi nakvynės namus, tačiau žiemą jie yra labai užkimšti. Mūsų socialinių paslaugų skyrius išsiuntė paklausimą. Jie atrašė, kad visos vietos yra užpildytos, bet situacija keičiasi“, – sakė I.Segalovičienė.
Kauno valdžia nuo 2015-ųjų metų yra tris kartus susitikusi su verslo, darbo biržos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl pabėgėlių įdarbinimo. Mero patarėja teigė, kad atsirado ne vienas pasiūlymas įdarbinti sirus ar irakiečius pagal jų kompetenciją, tačiau konkrečių pasiūlymų įvardyti negalėjo.
Klaipėda nesijaučia geidžiama
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė neturintis informacijos dėl to, kad ar nevyriausybinės organizacijos, ar ministerijos būtų pasiteiravusios dėl galimybės nuo balandžio uostamiestyje priimti pabėgėlius.
„Kiek žinau ir kiek mes turime informacijos, Klaipėda nėra geidžiamiausių savivaldybių sąraše, labiau juos domina sostinė ir laikinoji sostinė“, – sakė meras.
V.Grubliauskas aiškino, kad ieškant sprendimų tiek dėl pabėgėlių apgyvendinimo, tiek dėl jų įdarbinimo, savivaldybei reikėtų kuo daugiau informacijos. Deja, dėl jų poreikių su trečio didžiausio Lietuvos miesto vadovu niekas nesusisiekė.
„Negalima kalbėti apie nieką su visais. Mes žinome darbdavių poreikius Klaipėdos regione, jie yra aiškūs. Visų pirma, specialybės, kurios yra svarbios su uostu susijusia veikla. Ir žemesnės kvalifikacijos, pavyzdžiui, suvirintojai, kurių yra laukiama. Apskritai, rinkoje jų yra laukiama“, – sakė meras.
Meras neslėpė, kad net butus išnuomoti pabėgėliams pasvarstantys šeimininkai nenorėtų, jog sirai ar irakiečiai deklaruotų savo gyvenamąją vietą. V.Grubliauskas nesiryžo svarstyti, kodėl klaipėdiečiai tokie kategoriški šiuo klausimu.
Tikėtina, kad butų savininkai, norėdami išvengti mokesčių, atsisako deklaruoti užsieniečius savo namuose. O dažnas nuomininkas lietuvis nedeklaruoja gyvenamosios vietos persikeldamas į išnuomotą būstą.
Miesto valdžia šiuo klausimu negali pasiūlyti pagalbos pabėgėliams.
„Natūralu, kad savivaldybė neturi laisvo socialinio būsto, kuris stovėtų nenaudojamas. Nekalbėkime apie tai, mes neturime laisvo būsto – čia nėra kalbos. Vienintelė galimybė yra nuomotis būstą, tačiau <…> nuomotojų nėra labai daug“, – sakė V.Grubliauskas.
Verta pažymėti, kad Klaipėdoje neįsikūrė nė vienas pabėgėlis iš Sirijos ar Irako, tačiau per praėjusius dvejus metus čia apsigyveno aštuoni ukrainiečiai.
Penktas didžiausias Lietuvos miestas gali pasiūlyti tik vieną dviejų kambarių butą sirams ar irakiečiams.
Panevėžys pasigedo pristatymo
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna aiškino, kad savivaldybė suteikė informacijos institucijoms apie savo galimybes, nors ir pasigedo papildomos informacijos, pagal kurią miestas galėtų tinkamai įgyvendinti numatytą bandomąjį projektą.
„Buvo paklausimas, ar Panevėžys sutiktų priimti pabėgėlius, kiek jų priimtų – tokia informacija buvo rinkta. Apie paties projekto pristatymą, finansavimo šaltinius, numatytus įgyvendinimui – apie tai jokios kalbos nėra ir tokių dokumentų neturime“, – sakė T.Jukna.
Panevėžio valdžios atstovas tikina, kad socialinis būstas šioje programoje nėra tinkamas, todėl tinka tik savivaldybės turimas būstas. Anot T.Juknos, penktas didžiausias Lietuvos miestas gali pasiūlyti tik vieną dviejų kambarių butą sirams ar irakiečiams.
T.Jukna taip pat skeptiškai vertina į Lietuvą atvykusių sirų ar irakiečių galimybes išsinuomoti butą mieste.
„Nuomojamų butų Panevėžyje yra labai mažai ir kainos yra labai didelės. Palyginti su Lietuvos mastu, tai Panevėžyje nuomos pasiūla yra tikrai labai maža, didesnė – pardavimo“, – sakė T.Jukna.
Iki šiol Panevėžyje nėra įsikūrusi nė viena pabėgėlių šeima.
Motyvuoja ukrainiečių pavyzdys
Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Martynas Šiurkus 15min tikino, jog niekas nesidomėjo galimybėmis apgyvendinti pabėgėlius ketvirtame pagal dydį šalies mieste.
Bet M.Šiurkus pripažino, kad šis projektas miesto valdžiai atrodo įdomus, nors Šiauliuose kol kas taip ir nėra įsikūręs nė vienas pabėgėlis.
„Mes iš dalies turime tokios praktikos su keletu ukrainiečių šeimų. Pas mus iš Ukrainos, kiek žinau, yra dvi šeimos ir viena moteris. Jie viską susitvarkę – ir darbo biržoje. Šiaulių universitetas, jeigu neklystu, jiems vedė lietuvių kalbos pamokas“, – sakė M.Šiurkus.
Tiesa, Šiaulių valdžios atstovas pripažino, kad sirų ar irakiečių integracija gali kelti kiek kitokių iššūkių, pavyzdžiui, kalbos barjeras ar kultūrinis skirtumas. Juk ukrainietis Lietuvoje gali išsiversti su rusų kalbos žiniomis, o pabėgėliai iš Sirijos ar Irako neretai nešneka net angliškai.
Vis dėlto Šiaulių savivaldybės administracijos atstovas antrina savo kolegai iš Panevėžio. Jo manymu, svarbiausias – finansavimo klausimas.
„Kalbant apie pabėgėlius, visos savivaldybės daugiau mažiau per seminarus ir konferencijas įžvelgė vieną didžiausią problemą – iš kur reikės paimti lėšų išnuomoti butą, apmokyti kalbos, padėti susirasti darbą ir taip toliau“, – sakė M.Šiurkus.
Alytaus atsakymas – neigiamas
Alytaus meras Vytautas Grigaravičius pirmasis pripažino 15min, kad į miesto valdžią buvo kreiptasi dėl pabėgėlių apgyvendinimo pagal naująjį integracijos modelį.
„Mes gavome paklausimą iš pabėgėlių centro, ar turime galimybių priglausti pabėgėlius, jeigu atsirastų tokia būtinybė. Tai mes dar kartą patikrinome tai, ką turime, ir parašėme atsakymą, kad šiandien neturime tinkamų sąlygų juos priimti“, – sakė V.Grigaravičius.
Praėjusiais metais alytiškiai neatsiliepė į savivaldybės skelbimą, kuriuo ieškota būsto sirams ar irakiečiams, o savivaldybės turimas būstas – be elementarių patogumų.
„Turime tokias patalpas sporto ir medicinos centre, kur yra tarsi toks viešbutėlis, bet tada reikėtų ieškoti papildomų lėšų, nes ten nėra virtuvėlių – tik vietos permiegoti“, – sakė V.Grigaravičius.
Dėl pabėgėlių įsidarbinimo Alytuje meras taip pat nededa daug vilčių.
Anot V.Grigaravičiaus, darbą sunkiai randa patys vietiniai, o sirais ir irakiečiais buvo susidomėjęs vienintelis verslininkas, kurio pasiūlymas vargu, ar vis dar galioja.
Ministras: siūlysime tik tiems, kurie nori
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pabėgėliai tiesiogiai bus integruojami tik į tas savivaldybes, su kuriomis bus pasiekti susitarimai.
„Noriu pabrėžti, kad prieglobsčio gavėjai bus tiesiogiai apgyvendinami ir integruojami tik tose savivaldybėse, kurios norės ir bus pasirengusios šiai integracijai.
Taip pat svarbu akcentuoti, kad visos integracinės priemonės pabėgėliams, kuriuos priimame pagal Lietuvos įsipareigojimus ES, yra finansuojamos išskirtinai tik iš ES lėšų, skiriamų pabėgėlių perkėlimui – mūsų šalies biudžeto lėšų tam nenaudojama visai. Tai reiškia, kad pabėgėlių apgyvendinimo išlaidos, pašalpos, kalbos mokymai, ugdymo, psichologinės pagalbos ir visos kitos priemonės finansuojamos tik ES lėšomis“, – ministerijos pranešime penktadienį cituojamas L.Kukuraitis.
Pasak ministro, nuo balandžio ketinama tik šešias prieglobsčio gavėjų šeimas tiesiogiai integruoti į tam pasirengusias šalies savivaldybes, su kuriomis bus rastas sutarimas.
Ministerijos pranešime rašoma, kad kiekviena savivaldybė jau yra paskyrusi savo atstovą – koordinatorių, kuris atsakingas už su pabėgėlių integracija susijusių klausimų sprendimus, ir kartu su savivaldybėmis yra glaudžiai bendradarbiaujama dėl pabėgėlių integracijos.
„Tai būtų bandomasis projektas ir tik jam pasiteisinus galvosime apie šios priemonės plėtrą“, – akcentuoja L.Kukuraitis.
15min primena, kad pagal ES kvotų programą į Lietuvą daugiau nei per metus perkelti 254 sirai ir irakiečiai, bet po kurio laiko iš šalies išvyko net 142 pabėgėliai.
Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 sirų ir irakiečių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11 žmonių, Kaune – 5, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną žmogų.
Pagal ES susitarimą, Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius, tačiau pripažįstama, kad šio įsipareigojimo įgyvendinti nepavyks.
