Pasak ūkio ministrės, Bendro patentų teismo įsteigimas yra svarbus žingsnis kuriant bendrą patentinės apsaugos ES sistemą, kuris turėtų sustiprinti ES konkurencingumą pasaulio lygiu, o naujoji bendro galiojimo Europos patentų sistema paskatinti inovacijas.
„Verslas galės geriau apsaugoti savo išradimus ir bus sudarytos sąlygos efektyviau apginti ES sukurtą ir į kitas ES šalis eksportuojamą patentuotą inovatyvią produkciją, sudėtingo pobūdžio bylos dėl išduotų Europos patentų bus sprendžiamos greičiau, bus galima išvengti lygiagretaus bylinėjimosi kelių valstybių teismuose ir skirtingų sprendimų dėl to paties ginčo, turėtų sumažėti patentų ginčų bylinėjimosi išlaidos“, – sakė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Šis susitarimas apima tik ginčų dėl Europos patentų (įskaitant naujuosius bendro galiojimo Europos patentus) nagrinėjimą, o ginčai dėl Lietuvoje galiojančių Valstybinio patentų biuro išduotų Lietuvos Respublikos patentų ir toliau bus nagrinėjami Lietuvos teismuose.
Bendro patentų teismo centrinio skyriaus pagrindinė buveinė bus Paryžiuje (Prancūzija), taip pat atskiri teismo centrinio skyriaus padaliniai veiks Miunchene (Vokietija) ir Londone (Jungtinė Karalystė), kur bus nagrinėjamos kai kurios bylos, atsižvelgiant į patentuojamo išradimo ar technologijos pobūdį. Be to, galės būti steigiami teismo regioniniai ir vietiniai skyriai. Susitarime dalyvaujančios ES valstybės narės galės pasirinkti, ar steigti teismo vietinį skyrių, ar steigti regioninį skyrių kartu su kitomis regiono valstybėmis, ar bylas perduoti nagrinėti centriniam skyriui.
Tam, kad susitarimas įsigaliotų, jį turės ratifikuoti mažiausiai trylika valstybių narių (įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją, kuriose per praėjusius metus įsigaliojo daugiausia Europos patentų).
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, dalyvaudama ES Konkurencingumo tarybos diskusijoje apie ES vidaus rinkos valdymo gerinimą, akcentavo poreikį didinti skaidrumą. Pasak ministrės, kiekviena valstybė narė turėtų informuoti apie esamus ir naujus verslo patekimo į jos rinką ribojimus ir viešai pagrįsti jų proporcingumą. Taip pat būtinas geresnis abipusio pripažinimo taikymas ES, kai nacionalinėmis taisyklėmis reglamentuota prekė ar paslauga turi būti įsileidžiama į kitų valstybių narių rinkas, kaip atitinkanti ES reikalavimus. Pasak ministrės, tai būtų itin naudinga eksportuojančiam smulkiam ir vidutiniam verslui.
Briuselyje ministrė taip pat susitiko su vidaus rinkos ir paslaugų komisaru Mišeliu Barnjė (Michel Barnier) ir Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininku Malkolmu Harboru (Malcolm Harbour), aptarė galimus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkės klausimus.
2012 m. bendras Europos patentų tarnybos (EPT) paskelbtų patentų skaičius siekė 65 700 (5,8 proc. daugiau nei 2011 m.).
Įsigaliojus bendro galiojimo Europos patentų sistemai, šie patentai automatiškai įsigalios ir Lietuvoje. Prognozuojama, kad bus išduodama apie 60 tūkst. Europos patentų per metus, už kuriuos metinius mokesčius rinks EPT. Pusę gautų mokesčių EPT paskirstys valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai.
Pagal šiuo metu galiojančią Europos patentų išdavimo tvarką kasmet Lietuvoje įsigalioja apie 1 tūkst. Europos patentų (2012 m. – 1 176, t. y. 7 proc. daugiau nei 2011 m.).
Kartu su Lietuva susitarimą taip pat pasirašė kitos 24 ES valstybės narės (Belgija, Čekija, Danija, Estija, Airija, Graikija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė).
