Valstybės gynimo taryba išklausė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, kiek kainuotų tankų įsigijimas ir kada jie galėtų būti pristatyti, ir pritarė šiam planui.
„Valstybės gynimo taryba pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimų, kovinės paramos mašinų, kurios eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Anot jo, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o pilnas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.
Lietuva kiek anksčiau jau įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.
Įvertinus karo Ukrainoje patirtį, kad ratinės mašinos kartais stringa, antrajame etape nuspręsta pirkti vikšrines mašinas.
Valstybės gynimo taryba nusprendė pavesti Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Švedija dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo.
Anot K.Budrio, apie 100 įsigyjamų mašinų bus priskirtos jau egzistuojantiems batalionams, nauji nebus kuriami.
Įsigyti tankų Lietuva apsisprendė metų pradžioje, siekiant iki 2030 metų šalies kariuomenėje išvystyti diviziją. Tačiau antradienį paaiškėjo, kad jeigu sąlygos nepasikeis, Lietuvai nepavyks iki to laiko išvystyti pilną divizijos operacinį pajėgumą.
Divizijos 2030 metais nebus?
Lietuvos kariuomenės vadas Valstybės gynimo tarybą informavo, kad esant dabartinėms gynybos pramonės sąlygoms ir resursams Lietuva iki 2030 metų nesukurs divizijos.
„Konstatuota, kad 2030 metais sąlygoms nekintant mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes sugebėsime tai padaryti tik 2036–2040 metais“, – pridūrė jis.
K.Budrio teigimu, šie terminai netenkina, todėl VGT paprašė kariuomenės vado pateikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių kariuomenėje, siūlymus dėl finansavimo poreikio ir tam tikras korekcijas valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai.
Kitąmet Lietuvos vyriausybė gynybai numato skirti 3 proc. BVP. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia NATO vidurkį, bet atsilieka nuo kitų Baltijos šalių ir Lenkijos.
Atsargos karininkai neseniai paragino Lietuvą padvigubinti gynybos biudžetą. Toks poreikis išsakytas po simuliacinių pratybų, kaip Lietuva gintųsi viena, laukdama sąjungininkų atvykimo.
Apie tai plačiau skaitykite čia: Kas būtų, jei mus užpultų Rusija? Scenarijų išbandę karininkai turi svarbią žinią
Divizija bus nepilno pajėgumo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš esmės nacionalinę diviziją pavyks sukurti iki 2030 metų, tačiau ji neturės visiško pajėgumo.
„Tai yra pilną tankų batalioną, tuos papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus dalykus. Kadangi divizijos kūrimas yra ne tik technika, ne tik jos įsigijimas, bet ir personalo, infrastruktūros rengimas, visas amunicijos aprūpinimas ir visi kiti dalykai“, – žurnalistams po VGT posėdžio prie ministerijos kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, diviziją sudaranti viena iš tankų kuopų ir pėstininkų kovos mašinų batalionas bus iki 2030 metų.
„Riboja ir gamybos tempai, Vakarų pramonė, žinot, įsibėgėja, ir kiti objektyvūs dalykai, bet divizija bus, tik klausimas pilno operacinio pajėgumo“, – sakė ministras.
„Ji vis tiek bet kokiu atveju vykdys užduotis ir vykdys jas sėkmingai“, – pridūrė jis.
Įprastai gynybos ministras VGT sprendimus komentuoja kartu su prezidento patarėju. Vis tik šį kartą jie tą darė atskirai.
„Klausimas ne man. Šiaip tai labai vieningi buvome sprendimuose, galėjome vieningai ir pakomentuoti. Matyt, kad kažkas pasirodė kitaip. Čia smulkmena, detalė“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tuo metu K.Budrys tvirtino, jog VGT posėdį komentuoja jis vienas, nes toks buvo sutarimas.
2030 metais – vidutinis operacinis pajėgumas
Savo ruožtu kariuomenės vadas R. Vaikšnoras sakė, kad iki 2030 metų divizija pasieks vidutinių operacinių pajėgumų lygį.
„Divizija jau dabar yra užuomazga, dabar jau galvojame apie štabą. (...) Taip, turbūt kai kurių platformų nebus, kai kurių sistemų turbūt nebus, bet tai neapriboja mūsų užduočių vykdymo“, – sakė kariuomenės vadas.
„Paprasčiausiai kiekvienos platformos, kiekvieno vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimą sukariauti nuožmesnį galbūt, sudėtingesnį mūšį“, – teigė generolas.
Kariuomenės vadas praėjusią savaitę kalbėjo, kad norint atstatyti dėl nepakankamo finansavimo prarastus pajėgumus, asignavimai gynybai turėtų siekti 4–5 proc. BVP.
