Lietuva pasirinko: konservatoriai didina atotrūkį nuo „valstiečių“, V.Tomaševskio partija – ant ribos

Suskaičiavus duomenis iš 1844 apylinkių, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje gavo 22,78 proc. rinkėjų, tai jiems suteiktų 20 Seimo narių mandatų.

Už „valstiečius“ balsavo 18,57 proc. rinkėjų. Jiems naujos kadencijos Seime galėtų būti skirta 16 vietų.

Negalutiniais duomenimis, Darbo partija gali pretenduoti į 9 Seimo narių mandatus, socialdemokratai – į 8, Laisvės partija – į 7, Liberalų sąjūdis – į 6 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 mandatus. 

Naujausi duomenys palankūs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai. Pagal juos, ši partija viršijo 5 proc. dalyvavusiųjų rinkėjų balsų. Surinkę 5,08 proc. balsų Seime jie gautų 4 mandatus. 
 

Toliau skaičiuojant didmiesčių rezultatus, konservatoriai vis didina atotrūkį nuo „valstiečių“.

Gavus duomenis apie balsavimo rezultatus iš 1773 apylinkių, aiškėja, kad  Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 22,29 proc. rinkėjų balsų. Tai reikštų, kad jie gautų 21 Seimo nario mandatą. Už „valstiečius“ balsavo 18,89 proc. rinkėjų. Jiems būtų skirta 17 vietų.

Darbo partija gautų 10 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija 9 mandatus, Laisvės partija 7 mandatus, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 6 mandatus.

Gavus duomenis apie balsavimo rezultatus 1160 apylinkių iš 1989, matyti, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje dar labiau atitrūko nuo antroje vietoje esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. 

Pagal šios valandos informaciją, už konservatorius balsavo 21,37 proc. rinkėjų. Tai reikštų, kad jie gali pretenduoti į 20 Seimo narių mandatus.

Pagal balsavimo rezultatus 1160 apylinkių, už „valstiečius“ balsavo 19,5 proc. rinkėjų. Jiems naujos kadencijos Seime galėtų būti skirta 18 vietų.

Pagal mandatų pasiskirtymą kol kas situacija išlieka tokia pati su mažesnio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiomis politinėmis jėgomis.

Negalutiniais duomenimis, Darbo partija gali pretenduoti į 10 Seimo narių mandatų, socialdemokratai – į 9, Laisvės partija – į 7, Liberalų sąjūdis – į 6 mandatus. 
 

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė, kad šiemet daugiau žmonių balsavo už liberalias partijas.

„Tai reiškia, kad ir liberalių rinkėjų skaičius padidėjo, ir kad balsas bus labiau girdimas parlamente“, – 15min studijoje sakė ji.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė Nielsen

V.Čmilytės-Nielsen nuomone, po šių rinkimų galėtų būti formuojama centro dešinųjų, o ne centro kairės valdančioji koalicija. Tiesa, kaip ir kiti kandidatai, ji pabrėžė, kad kol kas formuoti koalicijos dar negali niekas.

„Rezultatai vienmandatėse bus lemiami. Jie nulėmė prieš 4 metus, tikrai nulems ir dabar. Bet, žinoma, reikia skaičiuoti, žiūrėti visas vienmandates. Akivaizdu, dabar yra dvi labai aiškios alternatyvos, gražiai susidėlioja balsai“, – kalbėjo ji.

Pagal pirmumo balsus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąraše pirmauja Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė (priešrinkiminiame sąraše buvo 4), Agnė Bilotaitė (priešrinkiminiame sąraše įrašyta 7 numeriu), Laurynas Kasčiūnas (priešrinkiminiame sąraše buvo 3).

Mindaugo Mikulėno nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Suskaičiavus ne visus rinkėjų balsus, „valstiečių“ priešrinkiminio sąrašo viršus po rinkėjų reitingavimo liko nepasikeitę: pirmas Saulius Skvernelis, antras – Ramūnas Karbauskis, trečias – Aurelijus Veryga. Tačiau rinkėjai iš 7 vietos į ketvirtąją kilstelėjo Agnę Širinskienę, penktas kaip ir priešrinkiminiame sąraše – Tomas Tomilinas. Iš 12 vietos į 6 rinkėjai kilstelėjo Rimą Baškienę. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Rima Baškienė

Balsavusieji už Darbo partiją daugiausia pirmumo balsų atidavė Vigilijui Juknai, Antanui Guogai, Mindaugui Puidokui, Andriui Mazuroniui ir Ievai Kačinskaitei-Urbonienei. 

Socialdemokratų partijos rinkėjai daugiausia pirmumo balsų skyrė Gintautui Paluckui, Rasai Budbergytei, Juliui Sabatauskui, Algirdui Sysui ir Linui Jonauskui.

Išankstiniais duomenimis, Laisvės partijos rinkimų sąraše labiausiai reitinguota Aušrinė Armonaitė, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Mitalas ir Monika Ošmianskienė. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

Taip pat negalutiniais duomenimis balsavusieji už Liberalų sąjūdį daugiausiai pirmumo balsų atidavė Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Viktorui Pranckiečiui, Eugenijui Gentvilui, Virgilijui Aleknai, Simonui Gentvilui.

Pagal iki dabar suskaičiuotus rinkėjų balsus daugiamandatėje apygardoje pirma yra opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Kaip rodo duomenys iš 1523 apylinkių, už juos balsavo 20,47 proc. rinkėjų. Tai reikštų, kad naujos kadencijos Seime jie galėtų turėti 19 parlamentarų mandatų.

Antra – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iš kol kas suskaičiuotų rinkėjų balsų, už juos balsavo 19,90 proc. rinkėjų. Pagal tai jiems priklausytų 18 vietų Seime.

Dar negalutiniais duomenimis, mat rinkimų rezultatus dar liko suskaičiuoti kiek daugiau nei 400 apylinkių, trečioje vietoje – Darbo partija (11 mandatų).

Toliau rikiuojasi – socialdemokratai (9 mandatai), Laisvės partija (7 mandatai) ir Liberalų sąjūdis (6 mandatai).

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė Rasa Budbergytė pripažino, kad jai nuostabą kelia geras Darbo partijos rezultatas pirmame ture.

„Vilniuje gyvenantys, mažesnes pajamas, ypatingai rusakalbiai gyventojai atvirai sakė, kad palaikys Darbo partiją“, – tvirtino ji.

R.Budbergytės nuomone, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškųjų šeimų sąjungai šiemet pritrūko politinės patirties, skaidrumo.

„Jie galėjo pademonstruoti, kad ateina su savo krikščioniškomis, gražiomis vertybėmis. Šioje vietoje gavosi neatitikimas tarp to, ką jie deklaruoja ir ką rodo realiai“, – sakė ji.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rasa Budbergytė

Kalbėdama apie galimą koaliciją su valstiečiais, R.Budbergytė tikino, jog Ramūnas Karbauskis „tikrai nėra svajonių jaunikis“.

„Socialdemokratai tikrai nesvajoja ištekėti už Ramūno Karbauskio. Tą galiu aiškiai ir drąsiai pasakyti. Bet, žinote, rinkėjo valia yra labai svarbi ir taip pat turėsime įvertinti pasirinkimą, kuris sako valstiečiai šiuo metu yra pirmi. Galbūt, jeigu teks vis dėlto eiti, manau, tokių pačių klaidų nepadarysime, kaip padarėme 2016 metais“, – kalbėjo ji.

R.Budbergytės teigimu, socialdemokratai niekada sudaryti bendros koalicijos su konservatoriais.

„Pastaruoju metu Ramūnas Karbauskis leido tą žinią siekdamas sukonsoliduoti rinkėją, kuris gali nuo jų nubėgti pas socialdemokratus. Manau, kad šis triukas pavyko. Dabar rezultatas ne toks geras, koks galėtų būti, todėl manau, kad šis Karbauskio žaidimas pasisekė“, – tvirtino pašnekovė.

Su Darbo partija į Seimą kandidatuojantis Antanas Guoga sako „darbiečių“ rezultatus parlamento rinkimuose vertinantis kaip labai gerą.

Buvęs europarlamentaras aiškino, kad, jeigu reikėtų ir partija įpareigotų, jis galėtų pretenduoti ir į tokį, ir į kitokį postą, gal net būti valytoju Seime.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Antanas Guoga

Kartu A.Guoga teigė, kad galėtų užimti ir ministro pareigas. 

„Aš pasiruošęs būti ministru, viceministru, Seimo nariu, kokios bus aplinkybės, kokią vertę galėčiau sukurti ir kaip mūsų komanda įvertins, norės, ką veikčiau. Manau, būčiau labai geras ministras, bet kokias pareigas aš gerai atliksiu. (...) Man labai rūpi švietimas“, – pareiškė jis.

Daugiau apie tai skaitykite čia. 

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė 15min studijoje tvirtino, jog tikėjosi perlipti 5 proc. kartelę. Taip pat ji savo komandai, kuri pateks į Seimą, palinkėjo nepamiršti, jog jie atėjo iš nevyriausybinių organizacijų, universitetų ir likti „žmonėmis iš žmonių, neatitrūkti nuo realybės“.

„Tikiuosi, kad po antrų turų turėsime dar didesnę komandą negu mums šiuo metu prognozuoja reitingavimas. Manau, kad komanda bus dar didesnė“, – tvirtino ji.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

A.Armonaitė sakė save įsivaizduojanti tik tokioje koalicijoje, kuri būtų orientuota į ateitį.

„Dabar ketverius metus valdantieji aiškinosi, kad dėl ko kaltas. Laikas bėga, laikas tiksi. Žmonėms reikia gero švietimo, Lietuva turi būti priekyje naujų technologijų srityje, žmogaus teisių problemas turime spręsti. Tokioje koalicijoje save įsivaizduoju, kuri mato tuos prioritetus“, – kalbėjo ji.

Suskaičiavus kiek daugiau nei pusę Seimo rinkimų pirmojo turo balsų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kol kas – antri. Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad gaunami signalai, kuriuos partija gauna savo kanalais, leidžia būti santūriai optimistiškiems.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./TS-LKD spaudos konferencija belaukiant LR Seimo rinkimų rezultatų

„Pradžioje matėme, kaip tradiciškai būna visuose rinkimuose, kad miestams pasijungus jis (rezultatas – aut.) keičiasi. Tai dabar iš tų atsargių signalų, kuriuos gauname, tai panašu, kad jis keisis turbūt ir mūsų partijos naudai taip pat“, – sakė I.Šimonytė.

Paklaustas, ar tikisi, jog po kelių valandų TS-LKD bus pirmoje vietoje, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, jog „yra tokių ženklų, kad gali taip atsitikti“.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas stebisi, kad jiems turėję atitekti rinkėjų balsai byra Darbo partijai, Seimo rinkimų maratone šiuo metu esančiai trečioje vietoje.

Paaiškinimų, kodėl taip nutiko, politikas kol kas neturi.

„Akivaizdu, kad tas kelių procentų skirtumas yra ir gali būti, kad Darbo partija bus nustebinusi visus, tame tarpe ir mus“, – žurnalistams sekmadienį teigė G.Paluckas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

„Tai, kokius balsus susiurbė, ir kodėl jie nebyrėjo socialdemokratams, o byrėjo Darbo partijai, matyt, aiškinsis politologai, ir mes šiek tiek vėliau aiškinsime, o dabar ruošiamės antrajam turui“, – pridūrė jis.

Daugiau apie nuotaikas LSDP rinkimų štabe skaitykite čia.

Suskaičiavus balsus daugiamandatėje rinkimų apygardoje 1234 apylinkėse iš 1989, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) galimų laimėti Seimo narių mandatų skaičius sumažėjo.

Už juos balsavo 20,92 proc. rinkėjų, pagal tai jie galėtų laimėti 18 parlamentarų mandatų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./TS-LKD spaudos konferencija laukiant LR Seimo rinkimų rezultatų

Už konservatorius 1234 apylinkėje balsavo 18,02 proc. rinkėjų, jie galėtų pretenduoti į 16 Seimo narių mandatų.

Trečia – Darbo partija. Rinkėjų palaikymas jai siekė 12,7 proc., pagal tai ji kol kas laimėtų 11 mandatų.

Socialdemokratų rezultatai kiek suprastėjo. Pagal dabartinius rezultatus, jie naujos kadencijos Seime turėtų 9 parlamentarus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Laisvės partija laukia rinkimų rezultatų

Daugėjant rezultatų iš didžiųjų miestų, gerėja Laisvės partijos rodikliai. Suskaičiavus balsus daugiau kaip 1200 apylinkių, paaiškėjo, kad už šią Seimo rinkimų debiutantę balsavo 6,21 rinkėjų. Jie pretenduotų į 6 parlamentarų mandatus.

Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jie, pagal dabartinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, naujos kadencijos Seime turėtų po penkis parlamentarus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad į plaukiančius Seimo rinkimų rezultatus gali žiūrėti pakankamai optimistiškai. 

„Tikimės gero rezultato“, – kalbėjo ji.

Rezultatai iš beveik pusės rinkimų apylinkių rodo, kad Liberalų sąjūdis peržengia 5 proc. barjerą, reikalingą patekti į Seimą.

„Ypatingai laukiame didmiesčių rezultatų“, – žurnalistams sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Kiek man teko matyti sociologinius pjūvius, (...) mūsų rinkėjas yra labiau didmiesčio rinkėjas. Tai manau, kad didmiesčiai savo korekciją į tą rezultatą, kuris yra dabar, tikrai atneš“, – tvirtino ji.

V.Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad jos partija peržengs 5 proc. barjerą ir turės šešis – aštuonis vienmandatininkus antrajame rinkimų ture.

Ji taip pat džiaugiasi Laisvės partijai sėkmingais preliminariais rezultatais.

„Aš manau, kad kuo daugiau liberalių jėgų Seime, tuo geriau. Jei abi tos partijos (...) perlipa užtikrintai penkių proc. barjerą, tai yra didelis pliusas“, – teigė politikė.

Daugiau apie nuotaikas Liberalų sąjūdžio rinkimų štabe skaitykite čia.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis Gediminas Kirkilas tikisi, kad vis tik pavyks perlipti 5 proc. kartelę.

„Dar pas mus nemažai vienmandatininkų, kurie turi galimybę laimėti. Bet kuriuo atveju būsime Seime tikrai. Ar turėsime frakciją didelę, ar mažą, ar kokią, čia jau kitas klausimas“, – 15min studijoje kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gediminas Kirkilas

G.Kirkilo nuomone, suburti naują valdančiąją koaliciją gali būti sudėtinga.

„Pirmiausiai todėl, kad ir valstiečiai greičiausiai nepasieks savo rezultato, 54 pozicijų. Tai buvo pakankamai komfortabilu. Dabar, matyt, bus šiek tiek mažiau, o tai reiškia, kad reikia derėtis su daugiau subjektų, o jie turės įvairiausių reikalavimų. <...> Dėl Vyriausybės programos bus sunkiausios derybos, todėl čia gali būti visokių ėjimų. Gali kai kas ir neskubėti sudaryti koaliciją matydami, kad niekas negali jos sudaryti. Teoriškai, gali ir užsitęsti koalicijos formavimas. Bus didesnė fragmentacija, ypač po antrojo turo“, – įsitikinęs jis.

Suskaičiavus balsavimo daugiamandatėje apygardoje rezultatus daugiau kaip pusėje rinkimų apylinkių – iš viso 1082 iš 1989, pirmaujančią poziciją išlaikė „valstiečiai“.

Tiesa, skaičiuojant vis daugiau balsų, palaikymas procentais jiems kiek sumenko. Pagal dabartinius duomenis, jie kitos kadencijos Seime turėtų 19 parlamentarų mandatų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė

Už jų esantys konservatoriai, pagal duomenis, gautus suskaičiavus balsus pusėje rinkimų apylinkių, laimėtų 15 mandatų.

Darbo partija – 12, Lietuvos socialdemokratų partija – 10, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – po 5, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 Seimo narių mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis tikras, kad frakciją Seime jiems pavyks išlaikyti, nes turi labai ištikimus rinkėjus.

Tai, kad rinkėjai šiuose Seimo rinkimuose aktyvesni buvo didžiuosiuose miestuose, o ne kaimiškose vietovėse, V.Tomaševskis vertino atsargiai.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Seimo rinkimai 2020: LLRA-KŠS

„Mes visada turime stiprią poziciją Vilniuje, bet mes nežinome, kas čia buvo aktyvesnis, tai galimai galėjo būti ir ne mūsų rinkėjas, sunku atsakyti. O kaimiškose vietovėse dabar keičiasi rinkėjas, atvažiuoja nauji žmonės į Vilnių, Vilniaus apskritį. Jau galima sakyti, kad Vilniaus apskrityje gyvena trečdalis Lietuvos. Mes negalime čia kažkokios išvados daryti, bet ten, kur pastovus rinkėjas gyvena, didelių pokyčių nėra, ten laimime užtikrintai – gauname 60, 70 proc. balsų, kai kuriose apylinkėse net 80 proc.“, – kalbėjo V.Tomaševskis.

Anot LLRA-KŠS lyderio, jie gerai vertina darbą su „valstiečiais“, todėl matytų galimybių jį ir tęsti. Tačiau esą valdžios nesivaiko, buvimas valdančioje daugumoje jiems tėra įrankis, nes partija nebijo dirbti ir opozicijoje.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Seimo rinkimai 2020: LLRA-KŠS

Daugiau iš LLRA-KŠS rinkimų štabo skaitykite čia.

Darbo partijos rinkimų štabe tryško optimistinės nuotaikos – po ketverių metų pertraukos „darbiečiai“ pasiryžę vėl turėti frakciją Seime.

Tačiau partijos lyderis Viktoras Uspaskichas štabe nepasirodė – anot kolegų, jis kosėjo. Su žurnalistais jis bendravo nuotoliniu būdu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas

Šiuose rinkimuose aktyvesni buvo miestų žmonės, tai turės įtakos ir Darbo partijos rezultatams, neslėpė V.Uspaskichas:

„Per karantiną buvo sunku nuvažiuoti arba organizuoti susitikimus kaimiškose vietovėse, tai duoda rezultatą. Tuo labiau, kad pas mus apie 20-40 proc. žmonių išvis neturi feisbuko kaimuose, socialinių tinklų, tai irgi veikė. Šitoje vietoje yra problema, nes ten daug mūsų rinkėjų. Bet mes dirbome ir su didžiaisiais miestais, rajoniniais miestais, tai kas norėjo sužinoti apie mūsų programą, tikrai galėjo.“

„Darbiečių“ lyderis prognozavo, kad daugiamandatėje apygardoje jie tikisi apie 12-14 vietų, o po antro turo dar kelis – iš viso prognozuojama apie 20 mandatų. Tai mažiau, nei jie prognozavo iki rinkimų.

„Ne tai, ko norėjom“, – prisipažino jis.

Daugiau įspūdžių iš Darbo partijos rinkimų štabo – čia.

„Valstiečių“ vedlys Seimo rinkimuose premjeras Saulius Skvernelis pergale šiuose rinkimuose teigia laikysiantis galimybę formuoti daugumą.

„Pergalė yra pergalė, kai tu pirmą vietą užimi. O jeigu labai rimtai, manau, būtų pergalė, jeigu turėtume po rinkimų centro kairės Vyriausybę ir daugumą Seime“, – teigė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laukia Seimo rinkimų rezultatų

Paklaustas, kas būtų toje centro kairės koalicijoje, S.Skvernelis atsakė taip:

„Matytųsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai, Darbo partija, gal dar kas nors praeis, tikiuosi, bus ir mūsų koalicijos partneriai dabartiniai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir ant ribos balansuoja Socialdemokratinė darbo partija. Taip pat neaišku, kaip bus Laisvei ir teisingumui.“

S.Skvernelis teigė nematantis savęs koalicijoje su konservatoriais ir tam esą nėra jokių išimčių.

„Aš savęs asmeniškai tokioje valdančioje daugumoje nematau“, – nurodė jis.

Partijos Laisvė ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino matantis centro kairės valdančiąją koaliciją.

„Taip, kaip dabar dėliojasi balsai, kad socialdemokratai lieka ketvirti, Darbo partija treti, valstiečiai pirmi, konservatoriai antri, panašu, kad trys politinės partijos galės sudaryti valdančiąją daugumą. Plius, nemažai bus vienmandatininkų, kurie nepriklauso politinėms partijoms, kurie savarankiškai išsikėlė ir gali vėlgi būti mišri frakcija pakankamai skaitlinga“, – 15min studijoje kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis

R.Žemaitaičio nuomone, visos liberalios partijos turėtų susijungti.

„Linkiu, kad ir kas bebūtų ateity, kad būtų viena liberali partija, viena centro politinė jėga, kuri iš tikrųjų suvienytų. Tai būtų atsvara konservatoriams, „darbiečiams“ ir tiems patiems valstiečiams. Deja, dabar tokios ryškios. Matyt, ir vieni, ir kiti, ir treti gausime po 5-7 Seimo narius. Seime, manau, užteks jėgų netgi bendrą frakciją daryti. Aš tai siūlyčiau ir tai būtų protingiausias, teisingiausias sprendimas“, – tikino jis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, jog politinė jėga tikisi laimėti 11-12 mandatų, o jei ne, jis eis į pensiją ir atsiduos hobiams.

Spaudos konferencijoje, įvykusioje vos užsivėrus balsavimo apygardoms, G.Kirkilas sakė, kad partija tikisi peržengti 5 proc. kartelę. Iš viso partija norėtų 11-12 mandatų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Kirkilas

Politikas vylėsi, kad vienmandatėse apygardose bus išrinkti Zigmantas Balčytis, Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis, Linas Linkevičius.

G.Kirkilas norėtų, kad po rinkimų koaliciją sudarytų tos pačios partijos: jie, „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Daugiau iš LSDDP rinkimų štabo skaitykite čia.

Kaip rodo balsavimo Seimo rinkimuose rezultatai iš 623 apylinkių, pirmoji išlieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (23,38 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų).

Pagal dabartinius duomenis „valstiečiai“ daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėtų 22 parlamentarų mandatus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bustinėje

Antri opoziciniai konservatoriai, už kuriuos daugiau kaip 600 rinkimų apylinkių balsavo 15,63 proc. rinkėjų (pagal dabartinius duomenis, laimėtų 15 Seimo narių mandatų).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė

Už Darbo partiją, kiek matyti iš suskaičiuotų balsų beveik ketvirtadalyje rinkimų apylinkių, balsavo 14,44 proc. rinkėjų (laimėtų 13 parlamentarų mandatų). 

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Seimo rinkimai 2020: Darbo partija

Pagal balsavimo rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje toliau rikiuojasi socialdemokratai, sulaukę 11,05 proc. rinkėjų palaikymo (laimėtų 10 parlamentarų mandatų) ir Liberalų sąjūdis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Liberalų sąjūdis laukia Seimo rinkimų rezultatų

Suskaičiavus balsus daugiau kaip ketvirtadalyje apylinkių šią partiją palaikė 5,24 proc. rinkėjų (pelnytų 5 mandatus).

Pagal dabartinius duomenis, į Seimą patektų ir Laisvės partija – ją kol kas palaikė 5,23 proc. rinkėjų (taip pat 5 Seimo narių mandatai).

Seimo pirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas Seimo rinkimuose Viktoras Pranckietis 15min studijoje tikino esąs nustebęs, kad 22 val. duomenimis Laisvės partija surenka daugiau balsų nei Liberalų sąjūdis.

„Neatitinka ir tai, ką politologai prieš tai būdavo skaičiavę ir matavę. Matomai, tas rodiklis stebina ir pačius Laisvės partijos žmonės“, – kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

V.Pranckietis naujajam Seimui palinkėjo koalicijos, kuri būtų labai stabili ir užtikrintos daugumos.

„Kad nereikėtų rinkti papildomų balsų, kad būtų koks nors sprendimas priimtas. <...> Reikėtų susitarti ir padaryti užtikrintą daugumą, kad Seimas dirbtų stabiliau“, – įsitikinęs jis.

Anot V.Pranckiečio, sutarus dėl kertinių Vyriausybės programos punktų, apie valdančiąją koaliciją „galima būtų bendradarbiauti su daugeliu partijų“.

„Dalyvaujant pagal partijų programas, ne pagal asmeninius interesus. Asmeniniai interesai turėtų būti paliekami šone. Liberalų sąjūdis aiškiai išreiškęs nuomonę, kad su oligarchais neturėtume įsidarbinti drauge. („Ne“ gali būti sakoma, – 15min past.) nebūtinai valstiečiams, tai gali būti sakoma kai kuriems valstiečiams, o ne visiems. Valstiečių partiją gerbiu, žinau, kiek ten yra asmenų dirbančių, tai protingų asmenų samburis, bet esminė problema buvo ir yra“, – sakė jis.

Iki dabar Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė duomenų iš 351 rinkimų apylinkių (iš viso jų yra 1989).

Pirmaujančias pozicijas išlaiko valdantieji „valstiečiai“.

Antroje vietoje kol kas – Darbo partija, trečioje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Toliau rikiuojasi socialdemokratai, Laisvės partija.

Pagal iki šiol suskaičiuotus rinkėjų balsus 5 proc. barjero, reikalingo politinei partijai patekti į Seimą, neperžengtų Liberalų sąjūdis, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Centro partija-tautininkai.

Darbo partijos kandidatų sąrašo lyderis Vigilijus Jukna 15min studijoje aiškino, kad partijos programoje įtrauktas punktas, pagal kurį patekęs į Seimą asmuo negalėtų tapti ministru ar premjeru. 

„Derybos vyks programinių nuostatų pagrindu“, – paklaustas, su kokiomis partijomis derėtųsi dėl valdančiosios koalicijos formavimo atsakė pašnekovas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vigilijus Jukna

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad nuotaikos yra geros, o nerimo nebėra, nes partija nuo pat įkūrimo pradžios padarė viską, ką galėjo.

„Aš asmeniškai Lietuvą apvažiavau du kartus, nuo pat partijos įsteigimo praėjusiais metais bendravome su žmonėmis, 12 valandų pristatinėjome programą ir pasiekėme Lietuvos rekordą.

Jaučiamės padarę viską. Dabar tikiuosi, kad rinkėjai išgirdo mūsų pozityvios politikos žinią ir ramiai laukiame rezultatų“, – teigia A.Armonaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Kiek partija tikisi gauti mandatų, pirmininkė nedetalizuoja, bet sako besitikinti, kad už Laisvės partiją balsavo 100 tūkst. žmonių.

Daugiau naujienų iš Laisvės partijos rinkimų štabo skaitykite čia.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis 15min studijoje atsakė į klausimą, kodėl per šią rinkiminę kampaniją viešumoje beveik nesirodė. Anot jo, viešai kalbėti turi tas žmogus, kuris po rinkimų turės įgyvendinti Vyriausybės programą. Šiuo atveju TS–LKD deleguotų pirmą sąrašo numerį Ingridą Šimonytę.

„Žmonės nori žinoti, kas bus atsakingas už programą“, – sakė jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

G.Landsbergis nesiėmė svarstyti, kokia koalicija būtų realiausia po šių rinkimų.

„Pirmas kėlinys pasibaigė ir tikrai bet kokie mėginimai spėlioti galimas koalicijas šiek tiek žaistų su rinkėjų valia. Rinkėjai dar pasakys savo galutinį žodį ir po antrojo turo aiškiau matysis. <...> Nebraižiau jokių ribų, jokių raudonų linijų, nes nežinome nei kokios frakcijos bus, nei kokios partijos ateis į Seimą“, – aiškino jis.

G.Landsbergis taip pat neatsakė į klausimą, ar dalyvaus kitų metų vasarį vyksiančiuose TS–LKD partijos pirmininko rinkimuose.

„Jeigu sudėliotume darbotvarkę, tai (reikia, – aut. past.) sulaukti antro turo, pažiūrėti, kaip apsisprendžia Lietuvos žmonės, tada pažiūrėti, kokios yra galimybės suformuoti Vyriausybę ir tada būtų galima grįžti prie jūsų klausimo“, – sakė jis.

Laukti rinkimų rezultatų susirinkę socdemai kol kas nenoriai prognozuoja, kaip jiems pasisekė Seimo rinkimuose, ir nesiima prognozuoti valdančiosios koalicijos kontūrų.

„Prieš ketverius metus žinojau, kad mums bus blogai ir atspėjau. Šiemet turėtų būti geriau, bet kiek – nežinau“, – sakė kitas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Ko labiausiai tikiuosi, tai jeigu mūsų partijai tektų dalyvauti valdžioje, kad mes laikytumėmės savo pažadų ir savo ideologijos“, – pridūrė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Sysas

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad „naktinėse derybose“ dėl koalicijos partija tikrai nedalyvaus, juolab kad pirmajame ture bus pasidalinta tik pusė parlamentarų mandatų, o antrasis turas bus itin neprognozuojamas.

Tą patį mano ir kitas partijos veteranas Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Antras ratas bus labai jautrus, labai painus“, – sakė jis.

Daugiau 15min žurnalisto įspūdžių iš LSDP rinkimų štabo rasite čia.

Plaukia pirmieji duomenys apie balsavimo rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose. 

Gauti rezultatai iš 42 apylinkių, o iš viso jų yra 1989.

Iš jų matyti, kad, tarkime, Danės rinkimų apygardoje kol kas pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Aleksandras Michailovas ir konservatorių atstovas Arvydas Pocius.

Vilkaviškio vienmandatėje kol kas pirmieji žengia Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ir perrinkimo čia siekiantis „valstiečių“ atstovas Kęstutis Smirnovas.

Naujoje Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje kol kas pirma Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Už jos kol kas rikiuojasi konservatorių iškelta Dalia Asanavičiūtė ir socialdarbiečių vedlys Seimo rinkimuose užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pirmojoje spaudos konferencijoje, surengtoje vos užsivėrus balsavimo apygardoms, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė nenorėjo spėlioti, kiek mandatų konservatoriai gali laimėti pirmajame rinkimų ture.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Pamatysim. Pamatysim kaip atrodome rytoj, kas išeina į antrus turus, kokie konkurentai. Daugiau mažiau galėsime nebespėlioti“, – sakė ji.

Daugiau žinių iš konservatorių rinkimų štabo skaitykite čia.

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje atnaujinus duomenis – skelbiant juos iš 34 rinkimų apylinkių, matyti, kad priekyje šiuo metu – „valstiečiai“.

Už jų rikiuojasi konservatoriai, „darbiečiai“, socialdemokratai, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Centro partija-tautininkai.  

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis vengė kalbėti apie pergalę. Tikslas – būti valdančiosios koalicijos dalimi.

„Mes labai norėtumėm formuoti valdančiąją daugumą kitoje kadencijoje <...>. Ar užteks balsų, pamatysim po antro turo, dabar, aišku, po pirmo turo nieks nebus aišku“, – komentavo politikas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Jis nesiėmė spėlioti, ar kokie nors LVŽS atstovai išplės pergalę dar pirmajame ture vienmandatėse apygardose. Pasak R.Karbauskio, to galbūt galėtų tikėtis nebent ne pirmą kadenciją Seime dirbanti Rima Baškienė.

Daugiau naujienų iš LVŽS rinkimų štabo skaitykite čia.

„Paskutiniais duomenimis, rinkimų dieną balsavo 35,42 proc. rinkėjų, užsienyje – 66,36 proc., ir bendrai su užsienio balsais tai būtų 35,96 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė.

Dar 11,64 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, dėl koronaviruso pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų buvo ištęstas iki keturių dienų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo rinkimai

2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Iš šio skaičiaus iš anksto savo valią buvo pareiškę 6,65 proc. rinkėjų. Galutiniuose rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 514 tūkst. 657 rinkėjai.

Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 588 tūkst. 418 rinkėjų. Išankstiniame balsavime tuomet savo valią pareiškė 5,51 proc. rinkėjų.

2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc., iš šio skaičiaus išankstiniame balsavime – 3,99 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 696 tūkst. 90 rinkėjų.

Pasak valdančiųjų „valstiečių“ atstovės Agnės Širinskienės, rinkimų kampanija buvo intensyvi, ją koregavo koronaviruso pandemija.

15min studijoje paklausta, kiek mandatų gali laimėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ji sakė esanti bloga orakulė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

„Tikrai niekada nebandau spėti konkrečių skaičių. Manau, kad tikrai mums būtų smagu, jeigu mes galėtumėme formuoti valdančiąją daugumą ir tęsti savo darbus. Bet kuriuo atveju tai Lietuvos žmonės yra tie, kurie priima sprendimus arba, tiksliau sakant, jau priėmė sprendimą pirmame ture ir tik jų sprendimą reikia suskaičiuoti ir sulaukti“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Ji džiaugėsi, kad šios valdančiosios koalicijos kadencija buvo tokia, kur buvo galimybė pasirūpinti socialinės atskirties mažinimu, ekonomika COVID-19 pandemijos metu.

„Manau, tai yra mūsų didžiausias indėlis“, – nurodė „valstietė“.

Kalbėdama apie tai, ar įsivaizduotų vėl kuriamą koaliciją su Gintauto Palucko vedama Lietuvos socialdemokratų partija, A.Širinskienė teigė, kad po skilimo ši partija smarkiai pasikeitė.

„Jei žiūrėtume visus jų balsavimus Seime, jie buvo kartu su konservatoriais ir liberalais. Kas ideologiškai, sutikime, keista. Tarkime, kada kreipėsi į Konstitucinį Teismą konservatoriai dėl pensijų fondų, pasirašo dalis socialdemokratų, nors atrodytų, socialdemokratijos esmė kovoti prieš senjorų išnaudojimą, prieš jų lėšų kaupimą kažkur, pasipelnymą ir t.t. Toks socialdemokratų elgesys, neatitinkantis jų vertybių, jis ganėtinai senas“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Pasak jos, jei į antrą rinkimų turą nepateks LVŽS partijos nariai, tuomet bus renkamasi remti G.Palucko arba kitus centro kairės kandidatus.

„Kuo ta pusė daugiau atstovaujama Seime, tuo, mūsų manymu, valstybei yra geriau“, – sakė ji. 

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, sekmadienį Seimo rinkimuose balsavo 35,52 proc. rinkėjų. Dar 11,64 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų balsavo iš anksto.