„Visų pirma daug dėmesio skirsime gynybiniam bendradarbiavimui bei ES išorinės sienos apsaugai. Kita itin svarbi kryptis – energetika ir ypač sinchronizacijos projektai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas premjeras.
Baltijos šalių premjerai, anot Vyriausybės, pirmadienį sutarė, kad reikia kuo greičiau įgyvendinti regiono elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
„S.Skvernelis pažymėjo, kad iki 2018 metų vidurio reikia pasiekti galutinį politinį sutarimą dėl sinchronizacijos per Lenkiją. Latvijos ir Estijos kolegos išreiškė pritarimą ir viltį, kad galutiniai sprendimai bus priimti jau netrukus“, – teigiama pranešime.
Premjerai esą sutarė ir dėl regioninės dujų rinkos kūrimo: „Ypač akcentuota suskystintų gamtinių dujų rinkos svarba bei dujų tinklų sujungimas tarp Suomijos ir Estijos bei Lenkijos ir Lietuvos“.
„Estijos ir Latvijos premjerai palankiai įvertino Lietuvos žinią, kad iki 2022 metų turėsime greitkelį nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Tikimasi, kad ir Lenkijos pusėje iki to laiko bus pastatytas greitkelis nuo sienos iki Varšuvos. Premjerų susitikime daug dėmesio skirta ir Rail Baltica projektui. Tartasi, kaip užtikrinti sklandų jo vystymą, pritraukti kitus svarbius partnerius, pavyzdžiui, Lenkiją ir Suomiją bei užtikrinti ES finansavimą“, – pranešime žiniasklaidai rašo Vyriausybė.
Lietuva gavo Estijos ir Latvijos ministrų palaikymą dėl nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės.
Kalbėdami apie saugumo klausimus, premjerai, kaip teigiama, sutarė, kad regiono gynybinis bendradarbiavimas yra viena svarbiausių sričių.
„Ministrai Pirmininkai pažymėjo, kad Ukrainai reikalinga papildoma pagalba struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Tam galėtų pasitarnauti Lietuvos inicijuojamas paramos Ukrainai planas“, – rašoma pranešime.
Lietuva tikina gavusi Estijos ir Latvijos ministrų palaikymą dėl nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės. Premjerai pabrėžė, kad tarptautinių įsipareigojimų laikymasis yra pagrindinė sąlyga, o branduolinės avarijos nepripažįsta sienų.
