„Šiemet CRRT tarybai vadovaujanti Lietuva yra paruošusi pajėgoms ambicingą veiklos planą, kuris apima įvairias pajėgų aktyvavimo galimybes, pratybas, techninių ekspertų mokymus ir kita. Be to, 2024 metais tikimės į projektą pritraukti keletą naujų valstybių narių“, – antradienį vykusiame pajėgų tarybos susitikime kalbėjo krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.
„Lietuva ir toliau aktyviai dės pastangas, kad CRRT pasirengimo ir įgūdžių lygis augtų“, – pridūrė ji.
Viceministrės teigimus, CRRT komanda nuo 2021 metų yra pasiekusi pilną operacinį pajėgumą ir pasirengusi reaguoti į skirtingus kibernetinius incidentus, didinti ES ir partnerių atsparumą.
Lietuva antrą kartą perėmė į savo rankas ir pirmininkavimą projekto tarybai – devynios CRRT šalys pirmininkavimą tarybai kasmet viena iš kitos perima rotaciniu principu.
Šiuo metu CRRT komandą sudaro 16–18 kibernetinio saugumo ekspertų, kuriuos nacionaliniu lygmeniu yra delegavusios Belgija, Danija, Estija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija, Slovėnija.
Galimybe prisijungti prie projekto domisi ir savo pajėgumus vertina dar keturios šalys.
Kaip skelbia KAM, 2018 metais ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose sukurta ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų komanda gali pasiūlyti pagalbą valdant kibernetinius incidentus arba vykdant prevenciją.
Pastaraisiais metais CRRT pajėgumas buvo išbandytas teikiant paramą tokioms ES šalims partnerėms kaip Ukraina ir Moldova, taip pat ES karinei mokymo misijai Mozambike.