Lietuva pirmąkart stoja prie Europos Sąjungos vairo

„Esu savikritiška ir nenorėčiau girtis, tai pasakysiu, kaip kiti mus vertina. Lietuva bent jau prieš pirmininkavimą vertinama gerai – kaip valstybė, galinti atlikti funkcijas, gerai pasiruošusi. Tokį įspūdį sugebėjome padaryti, – viešėdama Briuselyje, kur prieš kelias dienas kolegoms iš kitų šalių pristatė Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Lūkesčiai dideli, teks susitvarkyti su uždaviniais. (…) Nors esame nedideli su nedidele biurokratine mašina, pasiruošimas vertinamas gerai. Norėčiau palinkėti, kad ši nuomonė nebūtų sugadinta.“

Jose Manuelis Barroso, Dalia Grybauskaitė ir Angela Merkel

Kaip pabrėžė valstybės vadovė, Lietuva pirmininkaus ne visai Europai, o tik vienai iš ES institucijų – Tarybai. Greta yra savarankiški Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK), todėl esą tik visų institucijų bendras darbas atneš sėkmę.

ES ekonomika atsigauna, bet svarbu, kad narės bendromis pastangomis ir toliau užtikrintų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. Lietuva dėmesį žada sutelkti į tris pagrindinius tikslus – patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą. Mūsų šalis esą įrodė, kad atsakinga finansų politika yra pagrindas krizei suvaldyti, o tai būtina, norint atkurti pasitikėjimą ES ekonomika. Todėl Vilnius sieks tolesnio Bankų sąjungos kūrimo, kartu – plėtoti bendrąją rinką, kuri esą užtikrins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Airiai intrigą išlaikė iki paskutinės minutės

2004-aisiais į organizaciją įstojusi Lietuva jos Tarybai pirmininkauja pirmą kartą ir pirmoji iš Baltijos šalių. Pagal dabartinę tvarką, valstybės yra padalintos į trejetus, taigi mes, naujokai, pagalbos galėsime paprašyti iš gerokai labiau patyrusios Airijos, kuri savo darbą ką tik baigė, vėl įkvėpusi gyvybės po vangaus Kipro pirmininkavimo. Vėliau ES vairą perims paskutinioji mūsų trejeto narė Graikija.

Mūsų pirmininkavimo metu ant stalo guls nemažai svarbių klausimų. Iki paskutinių dienų nebuvo aišku, kas nutiks su rekordiškai mažu – nė trilijono eurų nesiekiančiu ES biudžetu 2014–2020 metams, – ar Airijai pavyks gauti EP pritarimą. Europarlamentarai reikalavo didesnio lankstumo skirstant nepanaudotas lėšas, daugiau pinigų skirti kovai su jaunimo nedarbu. Kompromisą pavyko pasiekti tik likus kelioms dienoms iki praėjusią savaitę vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo.

Dalia Grybauskaitė: "Lietuva vertinama gerai – kaip valstybė, galinti atlikti funkcijas, gerai pasiruošusi. Norėčiau palinkėti, kad ši nuomonė nebūtų sugadinta."

Be šio paskutinės minutės susitarimo derybos būtų persikėlusios į Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį, o kartu būtų nusikėlę programinių dokumentų, reikalingų pinigams skirstyti, priėmimas. Tačiau net ir dabar Lietuvai teks vadovauti deryboms dėl 75 atitinkamų teisės aktų. 

Nors pirmomis savaitėmis vyks daug ceremonijų, teks kibti ir į darbą – siekiant neprarasti airių sukurto pagreičio, jau pirmą savaitę numatytas trialogas su EP dėl biudžeto patvirtinimo.

Iš viso, Lietuvos ambasadoriaus ES Raimundo Karoblio teigimu, vien darbo grupėms rezervuota 1 600 posėdžių, nors realiai reikėtų 1 850.

„Pirmininkavimas vertinamas kaip įstatymų leidyba, o ne kiek konferencijų ir kitų renginių suorganizuosime Vilniuje. Tai yra užslėptas dalykas ir tokiu lieka, jei viskas vyksta gerai. O jei blogai, nei Rytų partnerystės, nei energetikos konferencijos mūsų neišgelbės“, – prieš kelias dienas žurnalistams Briuselyje sakė diplomatas.

Tapsime rekordininkais

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai bus lyg brandos egzaminas, neseniai interviu savaitraščiui „15min“ sakė R.Karoblis. Laukia sunkus darbas derinant šalių pozicijas, derantis su kitomis institucijomis ir baigiant iki šiol pirmininkavusių airių neįveiktus darbus.

„Pirmininkavimą visų pirma reikia vertinti kaip šalies – ES narės pareigą. Priklausydami ES, gauname daug naudos: nuo geopolitinių dalykų ir buvimo vidaus rinkoje iki bendrų vertybių. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – europiniai pinigai. Tačiau turime ne tik imti, bet ir duoti – čia yra kaip tik ta galimybė.

Taryba yra viena svarbiausių ES institucijų: viena iš dviejų institucijų, priimančių ES reikalingus įstatymus, dirbančių su biudžetu ir nustatančių ES politiką. Lietuvos uždavinys – suvaldyti šį procesą. Kitaip tariant, derėtis Taryboje tarp 28 narių, Tarybos vardu tartis su kitomis institucijomis. Tai yra sąžiningo derybininko, tarpininko funkcijos, kurias turime atlikti ir pasiekti atitinkamus rezultatus.

Vyks daug renginių Lietuvoje, bus svarbu prisistatyti Briuselyje, bet pirmiausiai turime dirbti konkretų darbą Taryboje.“

Džojos Gundos Barysaitės nuotr./Raimundas Karoblis

Kartu R.Karoblis pabrėžė neutralumą, kuris susijęs su kitu iššūkiu – lūkesčių valdymu Lietuvoje. „Negalima tikėtis, kad, jei pirmininkaujame ES, parsivešime papildomą pinigų maišą. To tikrai nebus. Būsime tie, kurie bando rasti sprendimą, o ne siekia pramušti specifinius dalykus. Yra buvę bandymų dirbtinai prasimušti, jie, aišku, paprastai nepavyksta, kenkia šalies prestižui.

Žinoma, į kai kuriuos specifinius dalykus galima atkreipti dėmesį ir stumtelėti, mūsų atveju – Rytų partnerystę, išorinių sienų apsaugą, energetiką. (…) Reikia kiek galima daugiau neutralumo, darbo visos ES, o ne Lietuvos naudai.“

Pirmininkauti mums tenka sudėtingu metu: paskutinį pusmetį prieš EP rinkimus ir EK kadencijai artėjant prie pabaigos, o euro zonai sunkiai kapstantis iš krizės. Iki paskutinės minutės buvo neaišku, ar Airija susitars dėl daugiametės finansinės perspektyvos programinių dokumentų, o EP palaimins valstybių lyderių patvirtinto 960 mlrd. apimties biudžetą kitiems septyneriems metams.

Prognozuojama, kad bent pagal diskutuojamų ir priimamų dokumentų skaičių Lietuva bus rekordininkė. Iki šiol trijų šalių ciklo pabaigoje pirmininkaujančios šalies krūvis buvo apie 80 teisės aktų. Šis skaičius greičiausiai bus viršytas.

Diplomato teigimu, per pirmininkavimą bus ne tik galima Briuselyje parodyti, ką Lietuva sugeba. Tai esą bene vienintelė galimybė iš esmės pažinti Briuselio koridorius, kartu Lietuvoje sustiprinti teigiamą nuomonę apie ES.

ES Taryba

ES Taryba yra viena iš pagrindinių sprendimus priimančių organizacijos institucijų. Joje posėdžiauja už tam tikrą sritį atsakingi valstybių narių ministrai. Posėdžių sudėtis ir dažnumas priklauso nuo svarstomų klausimų. Pavyzdžiui, maždaug kartą per mėnesį užsienio reikalų ministrai susitinka Užsienio reikalų taryboje, o ekonomikos ir finansų ministrai – ECOFIN taryboje.

Iš viso yra dešimt Tarybos sudėčių, priimančių sprendimus įvairiose ES politikos srityse. Bendrųjų reikalų taryba, kurios posėdžiuose paprastai dalyvauja užsienio reikalų arba Europos reikalų ministrai, užtikrina, kad įvairios Tarybos sudėtys nuolat dirbtų bendradarbiaudamos, ji rengia EVT susitikimus.

Taryba priima teisės aktus (reglamentus, direktyvas ir kt.), dažnai bendru sprendimu su Europos Parlamentu; koordinuoja narių politiką; vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką, kuriai strategines gaires nustato EVT; organizacijos vardu sudaro tarptautines sutartis; kartu su EP tvirtina Sąjungos biudžetą.

Valstybės Taryboje turi skirtingą balsų skaičių (Lietuva – 7). Iš viso yra 352 balsai.

Kai Taryba diskutuoja dėl pasiūlymo priimti teisės aktą arba kai vyksta bendro pobūdžio diskusijos, posėdžiai būna vieši, juos galima stebėti internetu (video.consilium.europa.eu). Su teisės aktų priėmimu nesusijusių klausimų svarstymas, pavyzdžiui, kai kalbama apie užsienio reikalus, svarstymas nėra viešas.

Pirmininkavimas ES Tarybai

Kiekviena ES narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja daugumai Tarybos sudėčių (įvairių sričių ministrų susitikimams), jos darbo grupėms ir komitetams. Per 6 mėnesius organizuojama apie 3 400 susitikimų, iš kurių apie 200 vyksta pirmininkaujančioje šalyje, likusi dalis – Briuselyje ir Liuksemburge. Pirmininkaujančią šalį aplanko per 30 tūkst. žmonių.

Pirmininkaujanti šalis atstovauja ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač EK ir EP.

Ji laikosi nešališkumo principo, moderuoja diskusijas ir pirmininkauja posėdžiams, siekdama kuo platesnio sutarimo, įsiklausyti į kiekvienos valstybės ir kitų ES institucijų nuomones, jų pagrindu formuoja kompromisinius pasiūlymus.

Didžioji dalis darbotvarkės paveldima (daugelis klausimų yra tęstiniai), tačiau galima ją koreguoti pagal sau nacionaliniu lygmeniu svarbią problematiką.

Lietuvos pirmininkavimo biudžetas – 214 mln. Lt.

Vienas iš reikšmingesnių pirmininkavimo akcentų bus lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi pasirašyti vis atidėliojamą asociacijos sutartį su Ukraina.