„Apie Lietuvą nežinojau nieko. Kai policija mus sulaikė, man pasakė: „Čia Lietuva, Europos valstybė. Čia nevyksta karas, nėra Talibano“, – bemaž prieš dvejus metus vykusią svarbiausią gyvenime kelionę prisiminė Nematula, kurio visą šeimą prieš 11 metų išžudė Talibano kovotojai.
Kai „15min“ praėjusią savaitę bendravo su šiuo Afganistano pabėgėliu, jis, po septynių mėnesių, praleistų Olandijoje, buvo ką tik grąžintas į Pabradėje esantį Užsieniečių registracijos centrą (URC). Kaip ir daugeliui Lietuvoje sulaikytų nelegalių imigrantų, Lietuva Nematulai nebuvo galutinis kelionės tikslas. Tačiau vaikino sulaikymas ir užregistravimas Lietuvoje užtrenkė duris jo svajonei apsigyventi Vakarų Europoje. Nesvarbu, kad ir į kurią Europos valstybę dabar pabėgtų Nematula, jis visuomet bus grąžintas į Lietuvą.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Užsieniečių registracijos centras |
Jaunuolio gyvenimo istorija – tragiškai neįtikėtina. Ypač klausantis jos Lietuvoje, kuriai religinis fundamentalizmas – svetimas reiškinys. Prieš daugiau nei dešimtį metų visą Nematulos šeimą išžudė talibai. „Jie apkaltino mus, kad mes budistai, bet mes nebuvome budistai... Ir tada nužudė visą mano šeimą: tėtį, mamą ir brolį, kuriam tuo metu buvo apie penkerius metus“, – laužyta anglų kalba „15min“ pasakojo iš Afganistano Bamijano miesto atvykęs vaikinas. Bamijanas – Vidurio Afganistane, kalnų slėnyje, įsikūręs miestas, svarbus budizmo centras.
Nematulai, kuriam tuo metu buvo aštuoneri, pavyko pabėgti ir pasislėpti kalnuose. Čia praleidęs apie vieną parą, vaikas grįžo į miestą, ten jį priglaudė imamas. „Jis pasiėmė mane pas save į namus maždaug savaitei. Ne viską pamenu, buvau mažas vaikas... Kai situacija truputį pagerėjo, aplinkiniai žmonės pradėjo pasakoti vienas kitam, kad mano tėvai buvo nužudyti. Visi man padėjo. Vėliau mane priglaudė mamos brolis“, – pasakojo Nematula.
Paklaustas, kodėl ryžosi palikti gimtinę, 19-metis tvirtai vardijo priežastis: „Dabar Afganistanas tiesiog turi per daug problemų: teroristai, bombos, Talibanas. Turėjau pabėgti iš ten, nes gyventi šioje šalyje pavojinga.“
Pardavė tėvų žemes
Iš vieno žmogaus sužinojęs apie galimybę būti nuvežtam į Europą, Nematula ilgai nesvarstė: pardavė savo tėvams priklausiusį didžiulį žemės sklypą ir namą. „Man pasakė: „Aš tave nusiųsiu į Europą“, bet nepasakė, kur tiksliai. Taigi pardaviau viską, ką turėjau, sumokėjau 6 tūkst. eurų ir atsidūriau čia.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Užsieniečių registracijos centras |
Per apie tris mėnesius trukusią kelionę paauglys su dar penkiais pakeleiviais ne sykį persėdo į naują automobilį su nauju vairuotoju, kol galiausiai pabėgėlių kelionę baigė Lietuvos policijos pareigūnai. Truputį ilgiau nei mėnesį URC praleidęs kaip nelegalus imigrantas, Nematula pasiprašė Lietuvos prieglobsčio ir buvo perkeltas į centrą, kuriame apgyvendinami visi prieglobsčio prašytojai. Praėjus dar dviem mėnesiams, Nematulai buvo metams suteikta teisė gyventi Lietuvoje, vaikinas perkeltas į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą.
Tačiau tokia gyvenimo perspektyva afganistaniečio nežavėjo. Prabėgus metams, jis iš Ruklos pabėgo į Olandiją.
Lietuva nedžiugina
Kai „15min“ lankėsi URC, Nematula ilgai vienas vaikščiojo didžiule tvora apjuostoje prieglobsčio prašytojų centro teritorijoje. Vos išvakarėse į Lietuvą grąžintas afganistanietis buvo akivaizdžiai nusivylęs likimo vingiu. „Pagal mano pirštų antspaudus olandai mane parsiuntė į Lietuvą. Turėjau čia problemų, iš čia pabėgau, bet Olandija mane grąžino“, – kalbėjo Nematula.
Gyvenimu Lietuvoje afganistanietis nesidžiaugia. „Tiek Pabradėje, tiek Rukloje turėjau problemų. Su čečėnais, gruzinais. Jie ateina, pabeldžia į mano kambario duris ir sako: duok pinigų, duok cigarečių, duok savo batus, duok savo megztuką... Bet aš esu neturtingas žmogus. Ką galėčiau padaryti?“ – laužyta anglų kalba su įterptais keliais lietuviškais ir rusiškais žodžiais pasakojo Nematula.
Pasipiktinimą vaikinas reiškė ir gyvenimo URC sąlygomis. „Pasižiūrėkite į mano lovą. Jei norite, galite dabar nueiti ją pamatyti – ji kaip šiukšlė. Čia yra labai daug problemų. Net nežinau, nuo ko pradėti, – užsidegęs kalbėjo jaunuolis ir atvirai pripažino, kad jei šios problemos nebus išspręstos, Lietuvoje ilgai vėl neliks: – Jei neturėsiu čia jokių problemų, liksiu. Jei turėsiu, kreipsiuosi į policiją ir, jei ji man nepadės, pabėgsiu kur nors kitur. Dar nežinau kur.“
Kasmet – per 300 imigrantų
Tokių kaip Nematula į Lietuvą kasmet užklysta ir yra sulaikoma keli šimtai. Palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, imigrantų srautas Lietuvoje nėra didelis, tačiau nelegaliai mūsų valstybę kertančių užsieniečių – daugiau nei simboliniai jų skaičiai Estijoje ir Latvijoje. Per metus URC iš viso apgyvendinama per 300 užsienio piliečių. Kaip ir Nematulai, daugumai iš jų Lietuva – tik tarpinė stotelė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Užsieniečių registracijos centras |
„Nuo pat tos dienos, kai 1997 metais centras buvo atidarytas, iki šiol Lietuva nebuvo ir nėra galutinis šių žmonių tikslas. Niekada niekas iš užsieniečių nesidžiaugė pakliuvęs į Lietuvą, nesidžiaugė, kad čia bus ir gyvens. Kaip buvome, taip ir liekame tranzito šalis“, – „15min“ sakė URC vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Jonas Platūkis.
Pasak jo, Lietuva yra imigrantams patogioje geografinėje padėtyje, mat patekus į šią valstybę lieka tik pervažiuoti Lenkiją, o tuomet jau galima skverbtis vis giliau į ES. Tai paprasčiau, nei vykti per Rusijos–Estijos sieną, o po to kirsti Latvijos, Lietuvos, Lenkijos teritorijas.
Paprašę prieglobsčio pabėga
Pasak J.Platūkio, imigrantų skaičius URC keičiasi kiekvieną dieną. Praėjusią savaitę šiame centre Pabradėje buvo apgyvendinti 87 užsieniečiai iš 16-os skirtingų valstybių. Tarp jų – Kubos, Kongo Demokratinės Respublikos, Irano, Indijos, Vietnamo, Afganistano. Dažniausiai didžiąją dalį sulaikytų nelegalių imigrantų sudaro vyrai. Antai iš praėjusią savaitę URC apgyvendintų užsieniečių vos 21 buvo moteris. Čia taip pat gyveno šeši vaikai. Likę 60 užsieniečių buvo vyrai.
Įdomu ir tai, kad bemaž pusė, 41, iš praėjusią savaitę URC apgyvendintų užsienio piliečių buvo atvykę iš Gruzijos, 19 – iš Rusijos. Iš visų kitų valstybių – nuo vieno iki šešių asmenų. Didžioji dalis iš jų atvyko vieni. „15min“ lankantis centre Pabradėje, čia gyveno tik dvi šeimos.
Minėtame centre apgyvendinti sulaikyti nelegalūs imigrantai laukia, kol bus deportuoti, arba priimtas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. „Užsieniečiai centre praleidžia nuo kelių dienų iki trijų mėnesių. Tačiau jų buvimo čia laikas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sykį buvo, kad užsienio pilietis URC praleido ilgiau nei dvejus metus“, – sakė J.Platūkis.
Dauguma Lietuvoje netikėtai sulaikytų nelegalių imigrantų kurį laiką praleidę URC sulaikytų asmenų centre pasiprašo prieglobsčio. Tokiu būdu įgiję teisę 24-ioms valandoms išeiti už centro teritorijos, į jį nebesugrįžta. Antai praėjusią savaitę į URC negrįžo 14 prieglobsčio paprašiusių užsienio valstybių piliečių. Nors šiems imigrantams paieška nėra skelbiama, dėl kokios nors veikos sulaikyti kitoje šalyje jie yra automatiškai grąžinami į Lietuvą.
„Jiems paieška neskelbiama, tačiau yra ES „Eurodac“ pirštų antspaudų sistema. Taigi kai Lietuvoje sulaikyti užsieniečiai, apgyvendinti URC netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų, iškeliauja į kitas Bendrijos šalis, o ten dėl kokios nors veikos pakliūna į teisėsaugos pareigūnų rankas, jiems skenuojami pirštai. Tuomet sistema iškart parodo sutapimus su Lietuva ir užsieniečiai grąžinami pas mus. Atvykimas į Lietuvą ir jų registravimas čia užkerta jiems kelią netvarkingai keliauti po visą Europos Sąjungą“, – kalbėjo J.Platūkis.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Užsieniečių registracijos centras |
Ekonominės priežastys
Kaip „15min“ pasakojo URC vado pavaduotojas, dažniausiai Lietuvoje sulaikyti nelegalūs imigrantai prieglobsčio pasiprašo motyvuodami politiniais argumentais – nesaugia savo tėvyne, politiniu persekiojimu ir pan. Visgi, pasak J.Platūkio, dauguma iš šių žmonių nelegaliais imigrantais tampa svetur tikėdamiesi geresnio gyvenimo.
„Visi dažniausiai deklaruoja, kad bėgti iš gimtinės buvo priversti dėl politinių priežasčių. Tačiau dažniausiai, kaip kad rodo praktika, tai yra ekonominiai imigrantai“, – sakė URC atstovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad labai retai tarp sulaikytų nelegalių imigrantų yra išsilavinusių žmonių. Pavymui dažno iš savo tėvynės pabėgusio nelegalaus imigranto velkasi ir kriminalinės praeities šešėlis.
