Skirs logistinę paramą
„Mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus, ši operacija yra mandatuojama“, – per spaudos konferenciją po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis teigia, kad indėlis į operaciją priklausys nuo situacijos regione ir konkrečiai Malyje, bei nuo Prancūzijos ir kitų sąjungininkų įsitraukimo.
Krašto apsaugos ministro teigimu, atsižvelgiant į Prancūzijos prašymą Lietuvai skirti logistinę paramą operacijai, Lietuva numato siųsti transporto orlaivį „Spartan“ su jį aptarnaujančiais kariais.
Operacijos metu lėktuvas būtų dislokuojamas Nigeryje ir vykdytų užduotis Malyje.
„Tai labai ženkliai prisidėtų prie specialiųjų operacijų pajėgų, kurios ten yra šiuo metu Prancūzijos įvardijamos kaip pakankamos, operacijų sėkmės“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys interviu 15min anksčiau teigė, kad prancūzai Lietuvos prašė ne tik SOP, bet ir taktinio oro tilto (airlift – angl.), pagalbos nepilotuojamais orlaiviais, pajėgų apsaugos ir greitojo reagavimo vienetų.
L.Kasčiūnas: Lietuva yra ir saugumo eksportuotoja
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad parlamentui bus pateiktas tvirtinti iki 30 Lietuvos karių dalyvavimas operacijoje „Takuba“ 2022–2023 metais.
Anot jo, toks sprendimas reiškia Lietuvos įsitraukimą į kovą su džihadistais.
„Lietuva parodo, kad ji yra ne tik saugumo importuotoja, bet ir saugumo eksportuotoja“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Dabartinis Lietuvos indėlis – 40 karių savanorių Jungtinių Tautų misijoje rytinėje Malio dalyje. Jie atsakingi už apsaugos užtikrinimą Vokietijos karinės bazės teritorijoje.
Neseniai į šią misiją buvo išsiųsta jau dešimtoji Lietuvos karių rotacija.
Per dvejus metus – 12 tarptautinių operacijų
Prezidento Gitano Nausėdos nacionalinio saugumo grupės vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad VGT pritarė visam 2022-2023 metų tarptautinių operacijų planui.
„Siūloma dalyvauti dvylikoje tarptautinių operacijų, bendras siūlomas tvirtinti mandatas – iki 323 karių ir pareigūnų“, – teigė jis.
„Realus įsitraukimas būtų pagal poreikį ir galėtų būti panašus į tą, kuris buvo pastaraisiais metais, tai yra apie 150-170 karių“, – pridūrė D.Kuliešius.
VGT siūlo, kad operacijoje Malyje būtų leista dalyvauti iki 30 karių, tačiau realiai dalyvautų mažiau – apie 15 Lietuvos karių.
Šiame posėdyje taip pat patvirtintas dalyvavimas ir Portugalijos vadovaujamoje karinio mokymo operacijoje Mozambike, į kurią Lietuva siunčia du štabo karininkus.
A.Anušausko teigimu, NATO praplėtus mokomąją operaciją Irake, didinamas ir Lietuvos dalyvavimas joje.
„Šių metų pabaigoje, Danijos kontingento sudėtyje, greičiausiai bus numatytos dvi ar trys šio indėlio rotacijos“, – teigė jis.
„JAV vadovaujamos šalių koalicijos operacija „Įgimtas ryžtas“ Irake taip pat būtų susietas su mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimu“, – sakė ministras.
Prancūzija pagalbos prašė jau kelerius metus
2013 m. pradėta Jungtinių Tautų MINUSMA misija laikoma viena pavojingiausių, čia žuvo apie 200 Vakarų valstybių karių. 2019 m. per sprogimą buvo sužeisti 5 Estijos kariai, kai savižudis sprogdintojas puolė Gao karinę bazę.
Antiteroristinės operacijoje „Barkhane“ prieš islamistines grupuotes Afrikos Sahelio regione – Malyje, Čade, Nigeryje, Burkina Fase ir Mauritanijoje – Prancūzija yra dislokavusi per 5 tūkst. karių ir nuolat prašo sąjungininkų paramos.
SOP karių prisijungimo prie šios operacijos prancūzai prašė jau ne vienerius metus, birželį prašymą sustiprinti buvimą regione laiške Gitanui Nausėdai išsakė ir Prancūzijos prezidentas.
Vertinimai – nevienareikšmiški
Pastaruosius penkerius metus Lietuvos politinis ir karinis elitas į tai žiūrėjo skeptiškai, vyravo pozicija, kad mainais iš prancūzų gautume pernelyg mažai, palyginus su didele rizika, kuri kiltų Lietuvos kariams.
Tuo metu operacijos šalininkai teigė, kad SOP siutinimas į Malį galėtų padėti Lietuvai užmegzti tvirtesnius ryšius su Prancūzija, kurios karinė reikšmė žemyno saugumui dar išaugo po Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Lietuvos specialiųjų operacijų kariai šią vasarą baigė misiją Afganistane, tad buvo teigiama, kad nauja misija būtų naudinga ir šių karių parengčiai išlaikyti.
„Takuba“ operacijoje, kurioje Prancūzija su sąjungininkais teikia paramą Malio ginkluotosioms pajėgoms, savo specialiųjų operacijų pajėgas yra dislokavusi Estija bei Švedija.
„Takuba“ grupės kariai dislokuojami daugiausia Malyje netoli sienos su Nigeriu ir Burkina Fasu.
Šiame regione veikia kelios džihadistų grupės, susijusios su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote.
Suirutė tęsiasi jau kone dešimtmetį
Suirutė Malyje tęsiasi nuo 2012 metų, kai po perversmo ekstremistai pirmą kartą perėmė pagrindinių šalies miestų kontrolę.
Prancūzija per karinę intervenciją netrukus išstūmė juos iš miestų, bet džihadistų sukilėliai ir toliau nuolat rengia išpuolius miestuose ir keliuose.
Politinė padėtis Malyje išlieka itin trapi. Pernai rugpjūtį šalyje įvykdytas karinis perversmas.
Perversmo lyderis pulkininkas Assimi Goita vėl perėmė šalies kontrolę, atleidęs prezidentą ir laikinosios vyriausybės vadovą, paskelbusius apie ministrų kabineto pertvarkymą be jo leidimo.
Kariuomenė rinkimus žada surengti 2022 metais.
Rugsėjį įtampa kilo ir dėl to, kad karinė chunta pranešė svarstanti samdyti Rusijos privačios saugos bendrovę „Wagner“ darbui šalyje. To nedaryti perspėjo Prancūzija bei ES vadovai.
Prancūzijos užsienio ir gynybos ministrai neseniai perspėjo Bamaką, kad jo planas pasikviesti tūkstančius samdinių iš Rusijos privačios saugos bendrovės „Wagner“ kertasi su prancūzų kontingento buvimu Malyje.
Manoma, kad Rusijos samdinių grupė „Wagner“ priklauso „Putino virėju“ vadinamam oligarchui Jevgenijui Prigožinui, o grupuotės kovotojai dalyvavo konfliktuose Rytų Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje.
