Viceministras pabrėžė, kad Lietuva, siekdama narystės ŽTT, vadovaujasi principu – „Niekas neturi būti paliktas nuošalyje ir nė viena žmogaus teisė neturi būti ignoruojama“.
Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuva įgyvendino reformas, grįstas pagarba žmogaus teisėms ir stiprios pilietinės visuomenės kūrimu. „Net ir susidūrę su naujais iššūkiais žmogaus teisėms, tokiais kaip klimato kaita, migracija, ekstremalios situacijos sveikatos srityje ar šiuolaikinių technologijų poveikis, mes ir toliau giname savo principus tiek šalies viduje, tiek regione, tiek tarptautiniu mastu“, – sakė M.Adomėnas.
Viceministras pristatė, kad į ŽTT išrinkta Lietuva ypatingą dėmesį skirtų žmogaus teisių gynėjų apsaugai, vaiko teisėms, neįgaliųjų teisėms ir civilių apsaugai konflikto zonose. Lietuva taip pat įsipareigotų tęsti veiklą, gindama moterų ir mergaičių teises, saviraiškos laisvę, žurnalistų saugumą, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, religijos ir tikėjimo laisvę.
Lietuvai buvo užduoti klausimai dėl LGBT asmenų nediskriminavimo, vaiko teisių skatinimo ŽTT ir žmogaus teisių gynėjų palaikymo. Atsakydamas į nevyriausybinių organizacijų klausimus, viceministras M.Adomėnas pabrėžė, kad Lietuvoje diskriminacija draudžiama, o šalies pažangos vaikų teisių srityje tarptautinį pripažinimą iliustruoja tai, kad šiuo metu Lietuva pirmininkauja JT vaikų fondo (UNICEF) vykdomajai valdybai. Viceministras taip pat pristatė Lietuvos tarptautinę veiklą ginant žmogaus teisių gynėjus, paminėdamas Baltarusijos pavyzdį.
JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojos žmogaus teisių klausimams Ilzės Brands Kehris moderuotame renginyje prisistatė 12 iš 18 narystės ŽTT siekiančių šalių: Argentina, Kamerūnas, Hondūras, Suomija, Lietuva, Liuksemburgas, Malaizija, Juodkalnija, Paragvajus, Kataras, JAE, JAV.
Rinkimai į ŽTT 2022-2024 metų laikotarpiui vyks 2021 metų spalio mėnesį. Šiuo metu Lietuva turi ŽTT stebėtojo statusą.
