Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė BNS sako, kad toks skaidymas leistų vidurio ir vakarų Lietuvoje sumažinti valstybės investicijas į europinius projektus naujame ES biudžete 2021-2027 metais.
„Tai sprendžia kofinasavimą“, – BNS sakė viceministrė.
Vadinamieji kofinansavimo rodikliai numato, kiek šalis turi prisidėti savo lėšomis prie projektų, kuriems skiriama ES parama.
Be Lietuvos, regionų ribas keitė Lenkija bei Vengrija.
2014-2020 metais visa Lietuva yra priskiriama mažiau išsivysčiusiems Europos regionams, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Dėl to Lietuva prie regionų plėtros projektų turi prisidėti bent 15 procentų iš valstybės biudžeto.
Pastaruoju metu, vedamas spartaus Vilniaus ekonomikos plėtros, šalies BVP vienam gyventojui rodiklis peržengė 75 proc. ribą, todėl EK Lietuvą perkėlė į pereinamosios kategorijos regioną, o tai reiškia, kad šalis prie iš esmės visų europinių projektų nuo 2021 metų turėtų prisidėti bent 45 proc. valstybinių pinigų.
Tačiau jeigu šalis būtų padalinta į du regionus, tai Vilniaus apskrityje prie projektų valstybei reikėtų prisidėti bent 60 proc., o likusioje Lietuvoje – 30 proc.
„Mes sakome, kad bėda yra ne tik mažėjantys Europos Sąjungos pinigai, bet tam, kad juos investuotume, kyla reikalavimas, kiek mes turėtume prisidėti prie kiekvieno europinio euro“, – teigė L.Maskaliovienė.
Jos skaičiavimais, Lietuvai, pagal EK pateiktą pasiūlymą ir neatsižvelgus į infliaciją, 2021-2027 metais reikės rasti papildomus 2,6 mlrd. eurų regioninės plėtros projektams. Anot jos, tokios sumos viešajame sektoriuje nėra įmanoma rasti, nebent būtų aukojamas finansavimas švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga.
„Mes norime dėl to derėtis, nes tai yra labai didelis iššūkis Lietuvai“, – teigė viceministrė.
EK Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre'as BNS šią savaitę sakė, kad Lietuvos dviejų regionų išskirstymas gali būti patvirtintas 2020 metais, nes tada Komisija turės pakankamai statistikos duomenų pasiūlymo pakeitimams.
„Tai iš tikrųjų yra laiko klausimas. Žinoma, žiūrint į reguliavimo terminus, tai nenutiks prieš 2020 metus. Mums reikia turėti visą statistiką ir galutinis terminas šalims narėms atsiųsti paskutinę darbo ir užimtumo statistiką yra 2019 metų pabaiga“, – BNS teigė M.Lemaitre'as.
Anot jo, be Lietuvos, regionų ribas keitė Lenkija bei Vengrija.
Tačiau L.Maskaliovienės teigimu, EK pakankamai statistikos duomenų apie du Lietuvos regionus turės jau 2019 metų pavasarį, o ne 2020 metais.
EK neseniai pateikusi pilną 2021-2027 metų bendrijos biudžeto projektą, nori, kad valstybės narės ir Europos Parlamentas (EP) dėl jo susitartų iki kitų metų pavasarį vyksiančių EP rinkimų, tačiau iki šiol derybos dėl biudžeto dažniausiai užsitęsdavo iki paskutinės minutės. Pavyzdžiui, 2014-2020 metų biudžetą bendrijos narės ir parlamentas patvirtino 2013 metų pabaigoje.
Padalinus Lietuvą į du statistinius regionus ir pagal tai gaunant europinę paramą, labiau išsivysčiusiame Vilniaus sostinės regione atsidurtų ekonomiškai silpnesnės savivaldybės, kaip Šalčininkų rajonas. L. Maskaliovienė teigė, kad jose esantiems projektams lėšos būtų ieškomas perskirstant savivaldybių biudžetus arba bandant pritraukti investuotojus.
Sanglaudos politikai skirtos lėšos yra viena iš svarbiausių ES biudžetą sudarančių dalių. Ji skirta skatinti ES valstybių ir regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, didžiąją dalį lėšų telkiant mažiau pasiturinčioms ES šalims ir regionams.
Skirtingais skaičiavimais, Europos Komisija 2021–2027 metais vadinamąją sanglaudos paramą Lietuvai ketina mažinti 12-24 proc. Skaičiai skiriasi priklausomai nuo to, ar įskaičiuojama prognozuojama infliacijos įtaka.
