Tačiau jis pažymėjo, kad Austrijos pareigūnai pripažino, jog įtariamajam Sausio 13-osios byloje M.Golovatovui Rusijos ambasados suteikta konsulinė pagalba viršijo įprastai tokiose situacijose suteikiamos pagalbos lygį.
„Darbo grupės veikla buvo pakankamai konstruktyvi, ieškota atsakymų į mums svarbius klausimus. Austrijos pusė bandė atsakyti į mūsų klausimus, tačiau, deja, ne į visus buvo atsakyta. Į kai kuriuos, kuriuos priskirčiau prie esminių klausimų, atsakymo nebuvo gauta“, – žurnalistams Teisingumo ministerijoje Vilniuje sakė T.Vaitkevičius.
„Esminis klausimas, matyt, yra, kad taip ir liko neaišku, kodėl Austrijos pusė mano, kad mūsų pateikta informacija apie M.Golovatovui pareikštus įtarimus laikytina nepakankama. Vienas iš esminių klausimų yra austrų teigimas, kad jie sukonkretino, kokios informacijos jiems reikia. Iš tiesų tokio prašymo sukonkretinti mes nesame gavę ir ir tai yra nesuprantama. Konkrečių paaiškinimų negavome, Austrijos pusė žadėjo aiškintis, kaip visa tai įvyko“, – kalbėjo jis.
Viceministras pažymėjo, kad Austrijos pusė sutiko, jog rusų diplomatų M.Golovatovui suteikta globa peržengė įprastos praktikos ribas. Tačiau, pasak jo, pripažinimas, kad Rusija kišosi į austrų institucijų darbą, Vienoje nenuskambėjo.
„Sutarimo dėl viso įvykio vertinimo iš tiesų nepasiekta. Yra keletas dalykų, kurie leidžia kalbėti, kad susitikimas buvo konstruktyvus. Yra labai svarbu, kad Austrijos pusė pripažino, kad konsulinė pagalba, kuri buvo suteikta ponui G., viršijo įprastą konsulinės pagalbos intensyvumo lygį“, – sakė T.Vaitkevičius.
„Šitas pripažinimas susijęs su darbo grupės užduotu klausimu, kodėl šalia pono Golovatovo buvo kiti Rusijos ambasados darbuotojai, kodėl Rusijos ambasadorius skambino Užsienio reikalų ministerijos pareigūnams“, – teigė jis
Viceministras pažymėjo, kad M.Golovatovo atveju labai svarbus „dvigubo baudžiamumo principas“, reikalaujantis, kad už nusikalstamą veiką būtų baudžiama ir Lietuvoje, ir Austrijoje.
Austrija į darbo grupę delegavo vyriausiąjį prokurorą Johannesą Martetschlaegerį bei Teisingumo ministerijos Tarptautinės baudžiamosios teisės padalinio vadovę Barbarą Goth-Flemmich. Lietuvai atstovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna bei Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Žilys. Posėdyje Vienoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos ir Europos Tarybos atstovai.
Šį vakarą Lietuvos pareigūnai grįš į Vilnių.
„Darbo grupės veikla galėjo baigtis šiandien, jeigu būtų gauti visi atsakymai. Yra sutarta dėl to, kad įvyks kitas susitikimas, darbas bus tęsiamas. (...) Darbo grupė nenumatė konkrečios datos, artimiausio posėdžio data suformuluota “artimiausiu metu„. Pirmiausia tai susiję su tuo, kada Austrijos pusė bus pasirengusi pateikti mums reikalingus atsakymus“, – teigė T.Vaitkevičius.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
