„Nepriimtina yra tai, jog tokia misija vyktų prie demarkacinės linijos, ar tik kai kur Rytų Ukrainoje. Pagrindinis tikslas turi būti, kad Jungtinių Tautų misija, jeigu ji būtų įsteigta, ji veiktų prie Rusijos ir Ukrainos sienos“, – BNS antradienį sakė N.Aleksiejūnas.
Pasak jo, Jungtinių Tautų pajėgų dislokavimas ties Ukrainos – Rusijos sienos pagelbėtų sureguliuojant konfliktą ir stebint, ar į Ukrainą patenka Rusijos kariai.
Tuo tarpu misijos įsteigimas ties vadinamąja kontaktine linija būtų žingsnis link konflikto įšaldymo, teigė pareigūnas.
„Žiūrime, kad nebūtų gudraujama ir nebūtų padaroma ta situacija, kurią matome kituose regionuose, kai konfliktas užšaldomas, legimitizuojama status quo situacija ir vėliau sukuriamas tam tikras nestabilumo židinys, kaip kad Padniestrėje ar Kalnų Karabache“, – kalbėjo šalies vadovės patarėjas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo pradžioje pasiūlė, kad tarptautinės pajėgos veiktų ties kontaktine linija ir jos turėtų būti įvestos tik atitraukus sunkiąją ginkluotę. Anot jo, tokia Jungtinių Tautų misija užtikrintų konflikto zonoje dirbančių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų apsaugą.
Kiek vėliau V.Putinas pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi atsižvelgti į taikdarių teisę saugoti ESBO misiją ne tik ties kontaktine linija, bet ir kitose teritorijose.
Kijevas teigia, jog taikdarių misija Rytų Ukrainoje turi užtikrinti Ukrainos – Rusijos sienos saugumą ir kad joje neturėtų dirbti rusai.
Rytų Ukrainoje šiuo metu dirba maždaug 600 tarptautinių ESBO stebėtojų, tačiau jų atvykimas nepadėjo nutraukti nuo 2014 metų tebesitęsiančio konflikto, nusinešusio daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
