Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos įvaizdžiui formuoti išleista 63 mln. litų.
Pirmasis bandymas kurti bendrą krašto įvaizdį buvo 2005 metais, kai konkursą laimėjo tarptautinio konsorciumo parengtas projektas „Vivat, Lietuva!“. Jam sumokėta 800 tūkst. litų, tačiau strategija nebuvo patvirtinta, nes neįtiko Vyriausybei.
Prieš porą metų pristatytas projektas „Lietuva – drąsi šalis“, o šios koncepcijos kūrėjams Vyriausybė sumokėjo 600 tūkst. litų. Buvo vargo ir dėl prekės ženklo, prieš trejus metus skelbtas konkursas logotipui sukurti baigėsi skandalu, nes paaiškėjo, kad kūrinys galėjo būti plagiatas.
Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (dabar – viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“) šalies ekonomikos pranašumams pristatyti pasamdė ženklodaros specialistą Wally Olinsą ir įmonę „Saffron Brand Consultants“. Lietuvai buvo siūloma prisistatyti kaip Šiaurės Rytų Europos kraštui ir kurti mąslios bei patikimos, gyvybingos ir romantiškos šalies reputaciją. Mokesčių mokėtojams tai kainavo beveik pusę milijono litų.
Dar daugiau nei 60 mln. litų informacijos apie Lietuvą sklaidai išleido įvairios valstybės institucijos.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad, premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus nuomone, valstybės įvaizdis turi būti formuojamas nusistačius ilgalaikius strateginius tikslus. Esą pirmiausia reikėtų susitarti, kokią Lietuvą norime matyti po 20 metų, ir nusistatyti priemones, kaip tai pasiekti.
Kol tokios vizijos nėra, kelionių į užsienį metu A.Kubilius Lietuvą pristato kaip gerą vietą investuoti į šiuolaikines technologijas, kūrė sugebančios reaguoti į naujus iššūkius, turinčios gerą komunikacijų ir interneto infrastruktūrą bei išsilavinusių darbuotojų šalies įvaizdį.
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus aiškino, kad valstybės įvaizdis susideda iš kelių dalių: įvaizdžio investicijoms ir turizmui, gaminamos produkcijos bei viešosios diplomatijos. „Tačiau daugumos šių sričių mūsų krašto įvaizdis yra joks“, – „Lietuvos žinioms“ sakė specialistas.
Norėdami suformuoti patrauklų šalies įvaizdį, anot ryšių su visuomene specialistės Rūtos Vanagaitės, turėtume laikytis dviejų svarbiausių sąlygų: investuoti į tai daug pinigų ir nedaryti šiurkščių politinių klaidų. Pavyzdžiui, slapto CŽV kalėjimo ar kartais itin problemiškų santykių su žydais istorijos labai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui.
