D.Grybauskaitė prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai sakė, kad Lietuva palaiko Lenkiją.
„Pasakiau, kad kol kas mes palaikysime Lenkiją pradžioje, pažiūrėsime, kaip vyks derybos. Esame už tai, kad kuo mažiau reikėtų mums mokėti. Aš sieksiu, kad būtų ir vidinė formulė perskirstyta“, – žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.
Lenkija reikalauja, kad kovos su klimato kaita išlaidos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į bendrąjį nacionalinį produktą, o ne į anglies dioksido emisiją.
Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuvai svarbu, kad svarstant naštos pasidalijimą būtų įvertinamas ir ES šalių ekonominis išsivystymas.A.Kubilius pabrėžė, kad Lietuvai būtų nepriimtinas privalomas reikalavimas finansiškai prisidėti jau artimiausiu metu.
„Šalia ambicingų ir globalių tikslų mums labai svarbu, kad ta našta nebūtų per sunki mums patiems, turiu omenyje paramos mechanizmus besivystančioms šalims“, – interviu BNS Briuselyje sakė Lietuvos premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuvai svarbu, kad svarstant naštos pasidalijimą būtų įvertinamas ir ES šalių ekonominis išsivystymas.
„Mes nenorėtume, kad mums būtų primesta, ypač šiuo metu, dalyvavimas vadinamajame greito starto finansavime, tai yra jau kitais metais. Manome, kad tai turėtų būti daroma savanoriškumo principu, galbūt turtingesnės valstybės, kurios galbūt mažiau paveiktos krizės, galėtų savanoriškai tos naštos dalį prisiimti artimiausiu metu“, – sakė A.Kubilius.
ES lyderiai ketvirtadienį Briuselyje tariasi, kaip ES viduje turėtų būti paskirstytas atskirų šalių finansinis indėlis kovoje su klimato kaita ir remiant besivystančias šalis. Prieš susitikimą Lenkija iškėlė griežtus reikalavimus, kad ES, prieš paskelbdama savo pasaulinį indėlį, sutartų, kiek turi mokėti kiekviena valstybė, priklausomai nuo jos išsivystymo lygio.
Susitarti ES lyderiai nori prieš kitą mėnesį Kopenhagoje vyksiantį viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais, kuriame dalyvaus ir kitų žemynų atstovai.
Susitikimą organizuojanti Lenkija reikalauja, kad kovos su klimato kaita išlaidos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į bendrąjį nacionalinį produktą, o ne į anglies dioksido emisiją.
„Lenkijos požiūris atitinka „Visegrad“ grupės požiūrį į su klimatu susijusias problemas“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis išreiškė viltį, jog susitikimo metu neteks priimti dramatiškų sprendimų.
„Lenkijos požiūriui pritaria daugelis Europos šalių ir Lenkija nori tai įrodyti“, – aiškino jis.
Šį pusmetį Bendrijai pirmininkaujanti Švedija viliasi, kad susitarimą dėl kovos su pasauliniu atšilimu finansavimo pavyks pasiekti ir smarkiai nenukrypti nuo pažado nuo 2013-ųjų kasmet skirti 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.
