Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiktam įstatymų projektų paketui, kuris numatytų vienodas galimybes pabėgėliams gauti valstybės teikiamą paramą.
Vertas dėmesio faktas, kad prieglobsčio ieškotojams Lietuvoje suteikiami skirtingi statusai – pabėgėlio arba papildomos apsaugos, bet skirtumas tarp jų yra nemažas.
Pabėgėlis pabėgėliui nelygus?
Papildomos apsaugos statusą gauna prieglobsčio ieškotojai, kurie tėvynėje negali likti dėl vykstančio karo – jiems gresia pavojus gyvybei arba su jais gali būti žiauriai elgiamasi, jie būtų diskriminuojami ir taip toliau.
Mano nuomone, reikėtų tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomos apsaugos statusą visomis teisėmis sulyginti, nes labai dažnai tas pažeidžiamumas yra labai panašus.
Šiems užsieniečiams duodamas tik laikinas leidimas gyventi Lietuvoje – jis galioja dvejus metus, po kurių reikėtų tokį leidimą prasitęsti, tačiau jeigu karas Irake ar Sirijoje pasibaigtų, jiems tektų palikti Lietuvą.
Tuo tarpu pabėgėlio statusas suteikia leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Pagrindinis skirtumas yra tai, jog pabėgėlio statusą Lietuvoje gali tikėtis sulaukti tik tas užsienietis, kuris nepaisant to, ar jo tėvynėje vyksta karas, ar ne, buvo persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės bei politinių įsitikinimų.
Tiesa, pabėgėlio statuso suteikiamas leidimas nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje galioja penkerius metus, tačiau paprastai yra pratęsiamas.
Po pateikto įstatymų projekto aiškėja, jog galimybės gyventi Lietuvoje trukmė – ne vienintelis skirtumas tarp dviejų statusų pabėgėliams.
Palies gruzinus ir afganistaniečius
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis 15min teigė, jog papildomą apsaugą gaunantys pabėgėliai gauna ne visas išmokas, kurias gauna turintys pabėgėlio statusą. Pasak ministro, su tuo susiję keturi įstatymai.
„Jeigu tarp turinčių teisinę apsaugą asmenų yra neįgalusis, jam irgi priklausytų išmokos Lietuvoje. Tuomet paramos, socialinės pašalpos išmokos – jeigu neturi tam tikro dydžio pajamų, tuomet irgi priklausytų socialinės išmokos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems – parama vaikams, jeigu pabėgėlių šeima yra daugiavaikė ir turi mažas pajamas. Mirties atveju jiems taip pat priklausytų parama“, – sakė L.Kukuraitis.
Skaičiuojama, kad valstybei tai kasmet turėtų atsieiti apie 174 tūkst. eurų.
L.Kukuraičio teigimu, šis įstatymų pakeitimas daugiau paliestų ne iš stovyklų perkeliamus sirus ar irakiečius, kadangi šie dažniau gauna pabėgėlio statusus, o labiau šeimas iš Gruzijos ir Afganistano.
„Papildomos apsaugos statusas skiriamas dažniau tiems, kurie patys atvyksta į Lietuvą. Ir kol mes neperkeldavome pabėgėlių tiesiai iš stovyklų, tol papildomos apsaugos statusas pabėgėliams būdavo dažniau skiriamas Lietuvoje. Tuo tarpu pradėjus perkelti iš stovyklų, tai persvėrė būtent pabėgėlio statuso suteikimą santykiu su ta teisine apsauga. Tai čia tos šeimos, kurios pačios atvažiuoja iš Gruzijos, Afganistano, kurios per Užsieniečių registracijos centrą į Lietuvą patekdavo“, – sakė L.Kukuraitis.
Padavė į teismą
Nors ministras tikina, kad pagal ES planą perkeliamiems pabėgėliams dažniausiai yra suteikiamas pabėgėlio statusas, bent jau pirmoji į Lietuvą perkelta irakiečių šeima jo negavo.
Nepatenkinti Migracijos departamento suteiktu papildomos apsaugos statusu, praėjusiais metais irakiečiai kreipėsi į teismą.
Tuomet Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė aiškino, jog abu statusai suteikia „vienodą garantiją gyventi Lietuvoje ir naudotis integracijos galimybėmis“.
Patikslinus, ką Migracijos departamento direktorė turėjo omenyje, ši atsakė, jog kalbėjo ne apie vienodas gyvenimo galimybes pabėgėliams, tačiau tik apie jų teisinę apsaugą.
„Dauguma išmokų, kaip pašalpa įsikūrimui ar mėnesinė pašalpa, buvo vienodos, tačiau nevyriausybinės organizacijos ir SADM rado atskirų sričių, kur tam tikros išmokos pabėgėlio statusą gavusiems užsieniečiams buvo mokamos, o papildomą apsaugą gavusiems užsieniečiams – nebuvo mokamos“, – pripažino E.Gudzinskaitė.
„Su sirais yra aišku“
E.Gudzinskaitė teigia, kad Migracijos departamentas visuomet žinojo, jog kai kurių išmokų pabėgėlio statusą turintys migrantai negaudavo, tačiau paklausta, kokios išmokos tai yra konkrečiai, negalėjo patikslinti.
„Tai buvo keletas atskirų smulkių sričių, o šito pakeitimo tikslas – suvienodinti absoliučiai, netgi tas išmokas, kurios skyrėsi, padaryti vienodas. <…> Man buvo, buvo – apie ką aš šnekėdavau, tik žurnalistai ne visuomet užfiksuodavo, kad taip, yra mažų skirtumų, bet savo esme ir didžiąja apimtimi, tai integracija teikiama vienoda ir teisinė apsauga suteikiama vienoda. Čia kalbama apie išmokas, kurios išplaukia labiau iš gyventojo statuso – leidimo gyventi laikinai ar leidimo gyventi nuolat“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Migracijos departamento duomenimis, pagal ES planą perkeltiems 272 prieglobsčio ieškotojams buvo suteiktas pabėgėlio statusas, keturiems – papildomos apsaugos statusas, o septyniems atsisakyta suteikti prieglobstį.
Anot E.Gudzinskaitės, didžiajai daliai yra suteikiamas pabėgėlio statusas, kadangi iki šiol daugiausiai perkelta sirų, o, Migracijos departamento manymu, irakiečių padėtis yra kitokia.
„Su sirais yra aišku – šalyje vyksta karas, vidinio persikėlimo galimybės nėra, nes nėra saugių miestų, į kuriuos būtų galima pabėgti, nėra grupių, kurios nekentėtų nuo karo. Tuo tarpu Irake – kiekvienas regionas yra savitas ir labai priklauso nuo to, iš kokio regiono, miesto yra pabėgėlis, todėl taip ir išeina, kad vieniems irakiečiams yra suteikiamas pabėgėlio, kitiems – teisinės apsaugos statutas, o tretiems – joks nesuteikiamas“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Teisininkai nesutinka
Ir pirmajai perkeltai irakiečių šeimai, kuri nepasitenkinusi papildomos apsaugos statusu išvyko iš Lietuvos, ir tai, kuriai buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje, atstovavo organizacijos „Raudonasis Kryžius“ teisininkai.
Marius Taparavičius teigė 15min, jog Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas būtent dėl informacijos apie Iraką. „Mūsų argumentas buvo toks, kad informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes nebuvo tinkamai surinkta“, – sakė M.Taparavičius.
Išnagrinėjęs „Raudonojo Kryžiaus“ teisininkų parengtą skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo kurdų šeimai.
Kaip skelbia BNS, teismas savo sprendimą grindė tuo, kad Migracijos departamentas nesilaikė procedūrų, kurios užtikrina objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Irakiečių šeima į Lietuvą buvo perkelta iš Graikijos, o ne atvyko pati ar nevyriausybinių organizacijų iniciatyva.
Ekspertas turi pasiūlymą
Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas sveikina šią iniciatyvą ir atkreipė dėmesį, jog papildomos apsaugos statusą gavę prieglobsčio ieškotojai buvo dar mažiau apsaugoti.
„Žiūrint į tai, kiek per pastaruosius 10 metų prieglobsčio ieškotojų buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, manęs tai nestebina. Mano nuomone, tai gali būti strategija, kad pernelyg dideliam skaičiui pabėgėlių nebūtų suteiktas pabėgėlio statusas vien tam, kad jie negautų leidimo nuolat gyventi ir ilgai neužsibūtų šalyje. Taip bent jau buvo anksčiau, o kaip dabar dėl sirų ir irakiečių, kurie masiškai išvažiuoja – kitas klausimas“, – sakė K.Žibas.
Anot eksperto, minimu laikotarpiu papildomos apsaugos statusą gavę prieglobsčio ieškotojai Lietuvoje galėdavo gyventi ne dvejus, o tik vienerius metus.
„Mano nuomone, reikėtų tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomos apsaugos statusą visomis teisėmis sulyginti, nes labai dažnai tas pažeidžiamumas yra labai panašus. Be to, tai rekomenduoja Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas“, – sakė K.Žibas.
Migracijos eksperto teigimu, jeigu prieglobsčio ieškotojui jo kilmės šalyje gresia pavojus, tai jį grąžinti po dvejų metų Lietuvoje nebūtų logiška. Pasak K.Žibo, tyrimų duomenys rodo, kad prieglobsčių ieškotojų, gavusių tik papildomą apsaugą, integracija vyksta šiek tiek sunkiau negu tų, kurie gauna pabėgėlio statusą.
„Taip yra dėl elementarios priežasties – tie, kurie gauna pabėgėlio statusą, yra užtikrinti, kad jie čia gyvens. Tuo tarpu tie, kurie gaudavo papildomos apsaugos statusą, per tuos metus koncentruodavosi į įrodymus, kad jie į savo šalį grįžti negali. Tokiu atveju kalba apie vaikų švietimą, kalbos kursus ir kitką atsiduria antrame plane, nes žmonės, pirmiausia, nori užsitikrinti savo situaciją Lietuvoje“, – sakė K.Žibas.