G.Nausėda sakė šį klausimą aptaręs su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli.
„Gerbiamas parlamento pirmininkas sureagavo, kad tokia rezoliucija Europos Parlamente, kuri smerkia tokius veiksmus, yra visiškai suprantama“, – žurnalistams teigė prezidentas.
„Reikia atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus, ir tokia rezoliucija gali pasirodyti. Ji tikrai garantuotų teisėjų nepriklausomumą nuo šiurkštaus kitos šalies mėginimo pasikėsinti į tą nepriklausomumą“, – pridūrė jis.
J.Olekas BNS patvirtino, kad Lietuvos europarlamentarai prieš kelias dienas aptarė galimybę siūlyti tokį dokumentą su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi.
Pats ministras liepos pabaigoje Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus aptarė su Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininku Juanu Fernandu Lopezu-Aguilaru.
Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, o šių metų kovą buvusiam šios bylos tyrėjui, prokurorui Simonui Slapšinskui pareiškė kaltinimus už akių.
Rusijos Tyrimų komitetas informavo, kad prokuroras kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos teisėsaugos veiksmus yra pavadinusi „atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams“.
Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
