„Manau, kad ES, kadangi jos pašonėje viskas vyksta, turi galvoti apie strateginį planą, kaip padėti Ukrainai. Todėl mes Seime sudarytoje darbo grupėje rengiame paramos Ukrainai strategines gaires. Mes norėtume, kad ir ES pagalvotų apie tokią paramos Ukrainai strategiją, nes vien mūsų mažos valstybės paramos maža. Patys žinome, kiek čia mes tegalime paremti“, – sakė B.Juodka.
Jis tikina, kad Seime ruošiamas pagalbos Ukrainai planas kažkiek panašus į po Antrojo pasaulinio karo sukurtą Marshallo planą – JAV finansinės pagalbos Europai Šaltojo karo metu programą.
Siūlome sudaryti specialų finansinį fondą, į kurį visos ES šalys sudėtų po 1, 2 ar 3 procentus nuo sau ES iš struktūrinių fondų skirtų pinigų, – idėją pristatė B.Juodka.
„Siūlome sudaryti specialų finansinį fondą, į kurį visos ES šalys sudėtų po 1, 2 ar 3 procentus nuo sau ES iš struktūrinių fondų skirtų pinigų.
Dabar turime 2014-2020 m. finansinę perspektyvą, pagal kurią patvirtinta visoms šalims teksianti parama. Jeigu susitartume, kad po mažiuką procentą kiekviena valstybė aukoja į karinės pagalbos Ukrainai fondą, tai būtų nemaži pinigai jai“, – tvirtino B.Juodka.
Jis apskaičiavo, kad šalims atsisakant po procentą ES paramos ir paaukojant ją Ukrainai, per šešerius metus jai tektų 10 mlrd. eurų. Jei šalys skirtų po 3 proc. – tai būtų 30 mlrd. eurų.
„Sakau jums konkrečius pavyzdžius, ką siūlome tame rengiamame Strateginės paramos Ukrainai dokumente. Žinoma, tai tik idėja. Ar jai pritars Europos Parlamentas, neaišku, bet gruodžio pradžioje, kai būsiu ES šalių nacionalinių Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikime su nauja ES diplomatijos vadove Federica Mogherini, šį siūlymą pristatysiu“, – tvirtino B.Juodka.
Lietuva teiks karinę pagalbą Ukrainai?
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pažymi, kad NATO Velso susitikime rugsėjį nusprendė teikti tik humanitarinę pagalbą Ukrainai. Karinės pagalbos Ukrainai NATO nusprendė neteikti, tačiau neuždraudė to daryti atskiroms Aljanso valstybėms.
Pasak B.Juodkos, šiuo metu Krašto apsaugos ministerija svarsto, ar Lietuva galėtų viena padėti karo purtomai Ukrainai ir kokios rūšies pagalbą galėtų suteikti.
Krašto apsaugos ministerija svarsto, ar Lietuva galėtų viena padėti karo purtomai Ukrainai ir kokios rūšies pagalbą galėtų suteikti.
„Šis sprendimas paliktas vykdomajai valdžiai. Šiuo metu svarstomos tokios galimybės ir Krašto apsaugos ministerija nutars, kokiu būdu galima padėti. Gal per anksti tai afišuoti“, – aiškino, kodėl Seime rengiamame dokumente kalbama apie ES karinę paramą Ukrainai, bet neužsimenama apie galimybę Lietuvai pagalbą teikti vienai, B.Juodka.
Anot jo, jau netrukus konkretus ministerijos siūlymas gali pasiekti Seimą, kurio pritarimas teikiant karinę pagalbą užsienyje yra privalomas pagal Lietuvos įstatymus.
B.Juodka pabrėžia, kad, jo žiniomis, Ukrainai reikia ne tik Lietuvai neįperkamos sunkiosios ginkluotės, bet ir smulkesnių dalykų, pavyzdžiui, neperšaunamų liemenių, šovinių.Be to, pasak jo, Lietuva galėtų Ukrainai pasiūlyti ir humanitarinės paramos – pavyzdžiui, suteikti stipendijas 500 ukrainiečių mokslui Lietuvos universitetuose.
KAM: parama bus tik humanitarinė
Krašto apsaugos ministerija tvirtina, kad Lietuva nesvarsto galimybių Ukrainai teikti karinę pagalbą.
„Krašto apsaugos ministerija yra perdavusi Ukrainai humanitarinės pramos (medikamentų ir sausų davinių) ir paramą daiktais (medicininių paketų, batų, kitų ekipuotės elementų). Taip pat priimtas sprendimas suteikti paramą reabilituojant Ukrainoje sužeistus antiteroristinės operacijos dalyvius. Jau daugelį metų Lietuva taip pat finansuoja Ukrainos karių mokymus Lietuvos karinio mokymo įstaigose. Papildomai svarstoma parama tomis pačiomis priemonėmis“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme.
