2011 07 29

Lietuva siunčia ES šalims knygas ir filmus norėdama priminti, kas vyko per Sausio 13-ąją

Oficialusis Vilnius išsiuntė Europos Sąjungos (ES) šalims knygas ir filmus, norėdamas joms priminti, kas vyko 1991 metų sausio 13-ąją, o užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis laišku kreipėsi Europos kolegas, paaiškindamas, kokio Austrijos požiūrio į ES teisę tikėjosi, kuomet buvo sulaikytas Lietuvos ieškomas, nusikaltimais žmoniškumui įtariamas Michailas Golovatovas.
1991 metų sausio 13 diena
1991 metų sausio 13 diena / Ričardas Grigas/BFL nuotr.

„Tai yra priminimas Europos Sąjungos politikams, kas įvyko Lietuvoje 1991 metų sausio 13-osios naktį tam, kad jie atgaivintų savo atmintį. Kai kurie iš jų tuo metu gal buvo ir paaugliai – tai kad susipažintų su Europos Sąjungos valstybės narės istorija. Aš manau, kad bendra europinės istorijos pajauta leis ateityje (išvengti – BNS) tokių liūdnų atvejų, kada viena valstybė nevykdo ar selektyviai vykdo atitinkamus ES teisės aktus, kurie įgalina mus bendradarbiauti baudžiamosiose bylose“, – penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Pasak ministro, knygų ir filmų siuntimas yra tiesiogiai susijęs su įtariamojo Sausio 13-osios byloje M.Golovatovo sulaikymu Austrijoje ir greitu jo paleidimu į Rusiją.

„Visiems kolegoms išsiųsti laiškai, kuriuose aš kviečiu būti solidariais, išreiškiu savo neigiamą nuostatą, kad ES teisė būtų taikoma selektyviai – tai yra taikau tai, kas patinka, o kas nepatinka, netaikau. Kartu išreiškiu tikėjimą, kad dvišalė darbo grupė, kuri yra sukurta, dirbs palankiausiomis sąlygomis, kad jai bus prieinami visi įmanomi dokumentai ir visa įmanoma informacija, susijusi su šiuo įvykiu“, – kalbėjo jis.

A.Ažubalis sakė nenorintis prognozuoti ES šalių reakcijos į Lietuvos siuntinį, nes „valstybės narės paprastai atsargiai žiūri į dvišalius santykius ar konfliktus“, tačiau pažymėjo, kad M.Golovatovo istorija gali tapti bendru europiniu precedentu.

„Kalba eina apie Europos Sąjungos valstybių narių ginčą, konfliktą, nesutarimus, kaip jūs norite tai pavadinti, nesutarimus, kurie gali tapti labai negeru precedentu ateity bendradarbiaujant panašiose kriminalinėse bylose. Tai gali pakirsti ES valstybių narių pasitikėjimą viena kita bendradarbiaujant ir remiantis ES teisės aktais. Galima sakyti, kažkas nevykdė ir aš nevykdysiu. Čia rimtas precedentas“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Jis pridūrė, kad šiuo klausimu tikisi Bulgarijos reakcijos bei pabrėžė, jog Europos Komisija pasiūlė įtraukti savo atstovą į dvišalę Lietuvos ir Austrijos darbo grupę, kuri aiškinsis M.Golovatovo sulaikymo ir paleidimo aplinkybes.

Komentuodamas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atstovės spaudai žodžius, jog Lietuvos pozicija M.Golovatovo atžvilgiu yra neadekvati, A.Ažubalis atsakė: „Rusija aukščiausiu lygiu atitinkamai, labai svarbiais savo teisės aktais, kurie yra deponuoti Jungtinėse Tautose, yra patvirtinusi, kad Rusija yra Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja ir tęsėja. Aš manau, šis faktas viską ir pasako“.

Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.

Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.

Oficialūs Austrijos pareigūnai teigė, kad jų šalis šiuo atveju laikėsi savo įstatymų, tačiau Lietuva pabrėžė, kad Austrija turėjo atsižvelgti ir į ES teisę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų