Miglė Tuskienė sako, kad tokiais siūlymais EK gali siekti atverti kelia harmonizuoti mokesčių bazę visoje Europos Sąjungoje (ES).
EK antradienį pateikė svarstymui siūlymą palaipsniui atsisakyti vienbalsio sprendimų priėmimo mokesčių politikos klausimais. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos (ES) šalys netektų dabar turimos veto teisės nepritarti joms nepriimtinus sprendimus.
Lietuvos vyriausybėje ir kitose periferijos šalyse vyrauja nuomonė, kad mažesni mokesčiai leidžia išsaugoti konkurencingumą prieš stipresnes Vakarų Europos ekonomikas.
Briuselis siūlo keturis etapus
Pasak M.Tuskienės, diskusijos dėl EK pateiktų siūlymų dar tik prasideda, tačiau bent jau dabar Lietuva šiuo klausimu yra nusiteikusi skeptiškai.
„Komisija teikia savo pasiūlymą diskusijai, ji dabar tik ir prasideda, bet pradinė mūsų pozicija ir matymas būtų, kad mes vis dėlto nenorėtume atsisakyti vienbalsiškumo mokesčių sprendimų priėmimo srityje. Esame šiek tiek skeptiški dėl Komisijos pasiūlymo, tačiau, be abejo, jį reikės nagrinėti“, – BNS sakė M.Tuskienė.
„Yra numatyti keturi etapai, tam tikras priemones siūloma įgyvendinti greičiau, dėl kitų sričių Komisija siūlo svarstyti iki 2025 metų. Laiko tikrai yra pakankamai nemažai, todėl praėjus vienai dienai po Komisijos pasiūlymo paskelbimo būtų per daug kategoriška viską atmesti ar priimti. Visgi startinė Lietuvos pozicija dėl perėjimo prie kvalifikuotos balsų daugumos mokesčių klausimais yra skeptiška“, – pridūrė viceministrė.
EK siūlo pirmame etape atsisakyti vienbalsiškumo sprendžiant dėl priemonių, kuriomis būtų gerinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, antrame etape – derantis dėl mokestinių priemonių kovai su klimato kaita, saugant aplinką ar gerinant visuomenės sveikatą.
Trečiame etape naujoji sprendimų priėmimo tvarka būtų taikoma diskutuojant dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, o ketvirtame etape – derantis dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir naujos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sistemos.
EK siūlo kad sprendimą įgyvendinti pirmą ir antrą etapus valstybės narės turėtų priimti nedelsdamos, o trečią ir ketvirtą etapus būtų galima įgyvendinti iki 2025-ųjų pabaigos.
Kitas žingsnis – mokesčių harmonizavimas?
Pasak M.Tuskienės, EK pasiūlymų įgyvendinimas gali atverti kelią iniciatyvoms dėl mokesčių harmonizavimo ES.
„Manyčiau, kad tai yra tas kelias ir tas būdas, padėliotas laipsniškai atrodytų nuo mažiau šalims jautrių sričių, pradedant mokesčių administravimo bendradarbiavimo ar klimato kaitos klausimais, kuriems atrodytų sunku yra nepritarti. Tačiau taip nutiesiamas kelias į tokias sritis kaip PVM ir akcizai, o vėliau ir tiesiogiai su šalių konkurencingumu susijusiais sritis – bendrą pelno mokestinę bazę, skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą“, – teigė M.Tuskienė.
„Natūralu, kai tai yra panašu į Trojos arklį. Mes manome, kad šalys turėtų išlaikyti teisę pačios spręsti dėl tam tikrų dalykų, (...) išlaikyti galimybę priimti sprendimus mokesčių srityje, ką vienbalsiškumas mums ir leidžia padaryti“, – pridūrė viceministrė.
Jos teigimu, EK siūlymams įgyvendinti pirmiausiai reikėtų vienbalsio Europos Vadovų Tarybos (EVT) sutarimo, o vėliau ir visų nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento pritarimo.
„Procesas bet kuriuo atveju nebūtų lengvas ir paprastas. Bet, kaip ir minėjau, tai yra diskusijos pradžia. Komisija bando keisti žaidimo taisykles, ji dėsto savo argumentus, kuriuos galima suprasti, bet visos šalys žiūri ir savo interesų, kas yra natūralu“, – tvirtino M.Tuskienė.
Ji skeptiškai vertino galimybę, jog diskutuojant dėl EK pasiūlymo būtų pritarta pirmiems dviems etapams, tuo pačiu iš anksto atsisakant ketinimų įgyvendinti kitus etapus.
„Būtų politiškai gana sunku iš karto priimti pirmą ir antrą, bet tuo pačiu metu atmest trečią ir ketvirtą etapus. Aš manyčiau, kad arba mokesčių srityje taikome vienbalsiškumo principą, arba ne. Manau, tai yra principinė šalių nuostata. Jeigu bus pritarta pirmiems pasiūlymams, bus atvertas kelias ir ateityje neabejotinai bus bandoma plėsti sritis, kur vienbalsiškumas nebebūtų taikomas“, – tvirtino viceministrė.
EK: dabartinė mokestinių sprendimų priėmimo tvarka yra politiškai pasenusi
EK teigimu, reformuoti su apmokestinimo politiką susijusių sprendimų priėmimo tvarką yra būtina, nes pasiekti vieningą sutarimą dėl itin svarbių mokesčių iniciatyvų dažnai yra neįmanoma arba jos siekiant gali būti prarandama daug brangaus laiko ir priimami neoptimalūs sprendimai. EK teigimu, galimybė atsisakyti vienbalsiškumo principo jį keičiant sprendimų priėmimu kvalifikuota balsų dauguma yra numatyta ES sutartyse.
„Mūsų vis labiau globalizuotai ekonomikai reikalingos šiuolaikiškos ir didelio užmojo mokesčių sistemos. Aš vis dar manau, kad sprendžiant dėl bendros apmokestinimo mūsų Sąjungoje ateities būtina pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos ir suteikti didesnį vaidmenį Europos Parlamentui“, – pranešime žiniasklaidai teigė Jeanas-Claude'as Junckeris.
Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas eurokomisaras Pierre Moscovici's tvirtino, kad vienbalsiškumas sprendžiant apmokestinimo klausimas įtvirtintas vos sukūrus Bendriją prieš šešis dešimtmečius.
„Vieningumas, buvęs prasmingas šešių valstybių narių Sąjungoje XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, šiandien nebetinka. Vieningumo apmokestinimo klausimais reikalavimas yra politiškai pasenęs, teisiškai problemiškas ir ekonomiškai netinkamas. Labai gerai suprantu šio klausimo opumą, bet tai nereiškia, kad nereikia jo kelti“, – pranešime teigė P.Moscovici's.
Komisijos teigimu, ji nesiūlo kaip nors keisti valstybių narių teisių savo nuožiūra nustatyti gyventojų pajamų ar pelno mokesčių tarifus.
