Vilniuje viešintis Komunizmo aukų memorialo fondo pirmininkas Lee Edwards ketvirtadienį idėją aptarė su Seimo ir Vyriausybės atstovais.
„Kol kas pažadėti nieko negalime, bet būtinai apsvarstysime. Manyčiau, kad būtų tikslinga pasižiūrėti teigiamai, juo labiau, kad Lietuva jau yra parėmusi paminklo komunizmo aukoms statybą Vašingtone. Tai kilnus ir geras dalykas. Sutarėme, kad tęsime šį pokalbį“, – BNS sakė ministro pirmininko patarėjas Audrius Brūzga.
„Galbūt Baltijos šalys galėtų bendrai sutarti dėl pozicijos, tarkime, Baltijos Asamblėjoje“, – teigė jis.
Su L.Edwardsu Seime ketvirtadienį susitikęs opozicijoje esantis konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad Lietuva turėtų paremti muziejaus įkūrimą.
„Jie tikisi, kad Lietuvos valstybė, kurios piliečiai nuo komunizmo ypač nukentėjo, irgi ras galimybę paremti muziejaus įkūrimo idėją. Žinoma, kad mes ir paskatinsime, ir paraginsime“, – BNS sakė istorikas A.Anušauskas.
Idėjos iniciatoriai tikisi, kad Jungtinių Valstijų sostinėje muziejų simboliškai atidaryti tikimasi 2017 metais, prisimenant šimtąsias bolševikų revoliucijos Rusijoje metines.
„Tai atminimo muziejus pagerbti 100 milijonų aukų ir prisiminti lemiamus įvykius, tokius kaip žmonių grandinė Baltijos kelyje ir įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė L.Edwardsas.
Žinomo JAV istoriko teigimu, muziejus rinktų dokumentus apie komunizmo nusikaltimus praeityje ir dabartinėse komunistinėse šalyse – Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Kuboje, Laose ir Vietname.
Pasak jo, Vengrija nusprendė muziejų paremti milijonu dolerių.
Sovietų Sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, 1941-ųjų metų birželį daugiau nei 17 tūkst. gyventojų ištremti iš šalies.
Sovietinės okupacijos metu, valdant diktatoriui Josifui Stalinui, iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
