Vėliavos Nepriklausomybės aikštėje tradiciškai keliamos vidurdienį. Kartu su vilniečiais, sostinės svečiais dalyvavo ir Kovo 11-osios akto signatarai, prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tik pirmasis faktinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis šventėje nepasirodė – išvakarėse mirė jo žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Neturėjome pasų, bet širdyse gyvenome laisvai
Ceremonijoje kalbėjęs prezidentas Gitanas Nausėda priminė, kaip prieš 30 metų Nepriklausomybės aikštėje tūkstančiai Lietuvos piliečių laukė, kol bus atkurta Lietuvos Nepriklausomybė.
„Nors iki valstybės atkūrimo de jure dar buvo likusios kelios valandos, visi susirinkę Nepriklausomybės aikštėje ir tūkstančių tūkstančiai susibūrusių prie televizorių ekranų ir radijo imtuvų jautėmės Nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečiais.
Mes neturėjome Lietuvos Respublikos pasų, tik tądien oficialiai susigrąžinome valstybės pavadinimą ir herbą, tačiau širdyse mes jau gyvenome suverenioje Lietuvoje“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas.
Jis kreipėsi ir į Vytautą Landsbergį: „Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis. Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, Prezidente.“
Pasitikėjimas nebuvo išduotas
G.Nausėda minėjo, kad nors Lietuvos valstybė buvo okupuota, tačiau joje visada išliko Nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečių dvasia.
„Kai prisimename 1990-uosius, dažnas pirmiausia paminime Vienybę. Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją.
Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais. Tačiau viena idėja – nepriklausoma Lietuva – suvienijo juos svarbiausiam gyvenimo sprendimui.
Ar šiandien Lietuva gali tikėtis bent panašios vienybės? Ar turime idėją, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones? Ar turime idėją, kuri kviestų kartu ne griauti, o kurti?
Norėčiau, kad atsakomybe, teisingumu ir solidarumu grįsta gerovės valstybė taptų ta vienijančia kuriamąja jėga. Jėga, kuri saugotų ir stiprintų Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pamatus. Jėga, kuri padėtų spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip socialinė ar regioninė atskirtis. Jėga, kuri suteiktų galingą postūmį proveržiui švietime, ekonomikoje, aplinkosaugoje.
Pasitikėjimas. Tai dar vienas žodis, kurį prisimenu paminėjus 1990-uosius.
Pasitikėjimas. Tai dar vienas žodis, kurį prisimenu paminėjus 1990-uosius. Rinkdama Aukščiausiąją Tarybą tauta išreiškė pasitikėjimą žmonėmis, kuriems širdyse atnešė troškimą – nepriklausomos valstybės atkūrimą. Ir tas pasitikėjimas nebuvo išduotas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot prezidento, Lietuva išgražėjo tiek, kiek buvo kuriama su meile, o ji nepatraukti tiek, kiek joje įsispaudė neapykanta.
„Pražydo laisvės gėlė“
Pirmojo faktinio valstybės vadovo V.Landsbergio kalbą šventėje perskaitė renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas.
„Padarėm: prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy, Lietuvoj, gimė ir veikė gyvenimo – padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis, pražydo mažytė laisvės gėlė, ji paskelbė laisvę visiems“, – savo kalboje rašė Atkuriamojo Seimo vadovas.
Jis akcentavo, kad ne viskas prieš trisdešimt metų buvo tobula, tačiau, matyt, „to meto kolūkiuose“ palankiai susiklostė aplinkybės, lydėjo sėkmė ir saugojo šventoji Dvasia.
„Nejau nebuvo tarpusavio pavydo? Ir dar kiek. Nejau nebuvo senų ir naujų abydų? Sočiai. nejau netūnojo po pernykščiais lapais revanšo žvėris? Oi, jis urzgia iki šiol. Tai kaip galėjo atsitikti, kad geležinės replės nesutraiškė riešutėlio, bet sulūžo replės?
Matyt, patardavo patarėja, šventoji Dvasia, padėjo palankiai sukritusios Panemunių, Palankių aplinkybės, o gal buvom ir patys šio to verti, jutome vienybę, negalėjome jėgų ir gyvybės“, – tokie žodžiai skambėjo V.Landsbergio kalbėjo.
Tai kaip galėjo atsitikti, kad geležinės replės nesutraiškė riešutėlio, bet sulūžo replės?
Anot V.Landsbergio, „pavarėme“, taip suteikdami pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems.
„Taigi, politiškai, geležinės uždangos korekcija po Berlyno sienos galėjo palikt Baltijos šalis Rusijai, Sovietų sąjungai, bet Lietuva to neleido. Laisvę visiems, tokia buvo ir liko Lietuvos istorinė apeliacija, aktualusis kvietimas. Kviečiame ir toliau, tokia mūsų žinia – laisvę visiems!“ – savo kalbą baigė V.Landsbergis.
V.Pranckietis: 10 958 dienos
„10 tūkst. 958-oji nepriklausomos valstybės diena – tai 30 metų“, – trečiadienį Nepriklausomybės aikštėje per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją skaičiavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Trys laisvos šalies dešimtmečiai – vieniems jie „prabėgę“, kitiems „praėję“ ar net „praslinkę“ – išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę. Galime drąsiai teigti, kad Lietuvoje nuoširdžiai puoselėjamos įvairios pasaulėžiūros, klesti nuomonės“, – kalbėjo jis.
„Akivaizdu, kad kalbėtis nebebijome. Kiekvienas Lietuvoje ištartas žodis yra laisvas, o bandymus nepaisyti demokratijos pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė. Dar prieš beveik 11 tūkst. dienų mūsų šalyje kaip įtampa tvyrojo viena ir vienintelė tiesa, todėl negalime nesididžiuoti laisvos Lietuvos pažanga“, – teigė jis.
Anot parlamento vadovo, prieš 30 metų būti lietuviu reikėjo drąsos – nepriklausomybės siekis pasitiktas ekonominėmis manipuliacijomis, smurtu ir agresija.
„Tačiau tautos siela, lietuvio tapatybė liko gyva ir sveika. Tapatybė vienijo mus, saugojo mus ir suteikė pasiryžimo susigrąžinti tai, kas mums priklausė – laisvę“, – sakė jis.
Neš 400 m Lietuvos trispalvę
Po vėliavų pakėlimo ceremonijos Gedimino prospektu nusidriekė dar viena Lietuvos trispalvė. Ją nešė visi eitynių „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ dalyviai – jauni ir seni, seneliai ir jų anūkai, vyrai ir moterys.
Šios eitynės jau irgi tapo gražia kiekvienų metų Kovo 11-osios tradicija. Dalyviai neš milžinišką 400 m ilgio Lietuvos trispalvę.
Transliaciją iš šių eitynių galite matyti čia: Tiesiogiai – Lietuva švenčia laisvės jubiliejų
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iškilmėse kartu krašto apsaugos sistemos vadovybe, Lietuvos kariais, Lietuvos karo akademijos kariūnais, Lietuvos šaulių sąjungos atstovais dalyvaus ir Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai, taip pat specialiai į iškilmes atvyks Estijos ir Latvijos kariniai orkestrai. Jie dalyvaus trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, po kurios iškilmingai žygiuos su švenčiančiais Lietuvos žmonėmis eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ su Lietuvos trispalve.
Įvyko ir NATO naikintuvų, saugančių Baltijos šalių oro erdvę, sveikinimo skrydis virš Vilniaus. Šiuo metu saugią Baltijos šalių oro erdvę užtikrina Belgijos karinės oro pajėgos su naikintuvais F-16.
Šiemet dėl koronaviruso grėsmės Seimo rūmuose planuoti Kovo 11-osios renginiai perkelti į gegužę, atšaukti visi svečių vizitai.
13 valandą Vilniaus katedroje aukojamos šv. Mišios, po jų – Katedros aikštėje organizuojamas jungtinis Lietuvos, Estijos ir Latvijos karinių orkestrų koncertas.
Visus Kovo 11-osios renginius rasite čia: Lietuva švenčia laisvės jubiliejų: renginiai vyks visoje šalyje.
