Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), komitete pritarus šalies narystei, Lietuva tapo 31-ąja šio tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo forumo nare.
Posėdyje Lietuvai atstovavęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas pristatė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos viziją, pasiektą pažangą ir pabrėžė Lietuvos ambiciją dar aktyviau prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, investuoti į tvarią ateitį.
„Džiaugiamės, kad Lietuva tapo Paramos vystymuisi komiteto nare. Šis žingsnis rodo, kad mūsų vystomojo bendradarbiavimo veikla stiprėja, kad tampame brandesne šalimi donore. Esame pasiruošę dalintis savo žiniomis, sukaupta pereinamojo laikotarpio patirtimi ir pažangiais sprendimais. Kartu turėsime galimybę pasinaudoti kitų šalių ekspertinėmis žiniomis tobulinant savo vystomojo bendradarbiavimo sistemą“, – pranešime cituojamas R.Kriščiūnas.
Pasak jo, prisijungusi prie PVK Lietuva turės galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo standartų, didinti savo politikos veiksmingumą, naudotis tarpusavio peržiūrų nauda ir dalintis gerąja patirtimi.
Lietuva kartu įsipareigojo įgyvendinti komiteto rekomendacijas ir vadovautis jo gairėmis formuluojant savo vystomojo bendradarbiavimo politiką, teikti vystomojo bendradarbiavimo statistikos ataskaitas, dalyvauti komiteto posėdžiuose ir jam pavaldžiose darbo grupėse.
Prieš patvirtinant Lietuvos narystę, 2022 metų rugsėjo 29–30 dienomis EBPO ekspertai misijos Vilniuje metu atliko šalies vystomojo bendradarbiavimo sistemos peržiūrą ir vertino Lietuvos pasirengimą narystei PVK.
Po misijos EBPO ekspertai parengė ataskaitą, kuri kartu su Lietuvos parengtu memorandumu buvo pateikta svarstyti PVK nariams.
Stojimo proceso metu buvo objektyviai įvertinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos teisiniai ir instituciniai aspektai, žmogiškieji ištekliai, esami ir trūkstami mechanizmai, pastangos siekti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, teigiama pranešime.
