Pasak jo, detalės šiuo klausimu dabar yra derinamos techniniu lygiu, tačiau ministras tikisi persilaužimo ir tarp politikų.
„Pirmiausiai siekiame, kad oro gynyba būtų įtraukta į priešakinių pajėgų gynybos planus, kad būtų įtraukta oro gynyba į darbinius planus, kad (ji) būtų užtikrinta per NATO vadovavimo struktūros reformą, kaip būtų pateikiami pastiprinimai ir kitos pajėgos“, – žurnalistams trečiadienį teigė R.Karoblis.
Oro gynyba yra viena silpniausių Baltijos šalių grandžių gynybos prasme, tačiau pastaraisiais metais augant nerimui dėl Rusijos grėsmės Lietuva pasirašė sutartis dėl trumpojo nuotolio priešlėktuvinių gynybos sistemų įsigijimo.
Spalio pabaigoje taip pat sutarta su norvegų įmone dėl vidutinio nuotolio sistemų NASAMS pardavimo, tuo tarpu Lenkija rengiasi iš amerikiečių įsigyti ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“, galinčias numušti ir raketas.
Gynybos pareigūnai svarsto galimybę, kad šios amerikietiškos sistemos galėtų dengti ir Lietuvos oro erdvę.
Be abejonės „Patriot“ raketos, kurios bus įsigytos Lenkijos, bus integrali NATO oro gynybos dalis.
„Be abejonės „Patriot“ raketos, kurios bus įsigytos Lenkijos, bus integrali NATO oro gynybos dalis“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Krašto apsaugos ministras teigė, kad sąjungininkų oro gynybos sistemų nuolatinis dislokavimas regione šiuo metu yra sunkiai tikėtinas, nes tokios ginkluotės trūksta visoje NATO.
Siekiant sustiprinti oro gynybą taip pat svarstoma apie platesnius įgaliojimus NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems sąjungininkų naikintuvams.
Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet pirmą kartą turėtų pasiekti NATO standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra 873 mln. eurų.
