Aplinkos ministerija tikisi, kad jis turėtų padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, pirmalaikių mirčių skaičių, dėl taršos degraduojančių ekosistemų apimtis.
Planas bus parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustačiusią, kiek iki 2020 ir 2030 metų visa Europos Sąjunga (ES) ir kiekviena jos valstybė atskirai turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc., pranešė Aplinkos minsiterija.
Lietuva iki 2020 metų turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 iki 2030 metų – dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – kietųjų dalelių išmetimus.
Nacionalinis oro taršos mažinimo (valdymo) planas turi būti parengtas ir patvirtintas iki kitų metų pabaigos.
Šį dokumentą Aplinkos ministerijos užsakymu rengia bendrovė „Smart Continent LT“. Numatoma, kad pirminis jo projektas suinteresuotoms institucijoms bus pateiktas derinti kitų metų kovo pabaigoje.
Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus, šiame plane bus įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis įgyvendinant nacionalinius strateginius dokumentus klimato kaitos valdymo, susisiekimo, žemės ūkio, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir kt. su oro tarša susijusiose srityse. Bus nurodytos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.
