Vanduo iš 40–180 metrų gylio
Požeminis vanduo išgaunamas iš požeminių gręžinių, esančių 40–180 metrų gylyje, todėl jis negali būti užterštas mikrobiologiškai.
„Savo vandens išteklius tikrai galime vertinti kaip turtą, kadangi mes turime daug ir geros kokybės požeminio vandens. Vandentiekininkai Lietuvą vadina požeminio vandens Kuveitu. Sakoma, kad jei anksčiau karai kildavo dėl naftos, tai ateityje jie kils dėl vandens. Pasidomėjus, kaip yra pasaulyje, yra aišku – mes tikrai nevertiname to, ką turime, o kitos šalys neturi“, – apie didžiulį požeminį Lietuvos turtą kalba technologinių mokslų daktarė Ramunė Albrektienė.
Prieš kelerius metus Europos Komisija pateikė duomenis, kad mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc. Europos teritorijos jau dabar susiduria su vandens trūkumu. Tad vandens naudojimą tenka reguliuoti, taupyti žemės ūkyje, statybose ir pramonėje. Specialistai ieško būdų, kad būtų užtikrintos svarbiausios reikmės – geriamojo vandens netrūktų žmonėms.
Kaip sako dr. R.Albrektienė, svarbiausia yra tai, kad visas Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra požeminis. Požeminis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos – tiek mikrobiologinės, tiek cheminės: „Ežeruose, upėse maudomasi, suteka paviršinis vanduo, o kai kur ir nuotekas kas nors išleidžia“.
Požeminis vanduo išgaunamas iš požeminių gręžinių, esančių 40–180 metrų gylyje, todėl jis negali būti užterštas mikrobiologiškai, nėra kaip šiame vandenyje ir daugintis mikroorganizmams, nes tam nepalanki vandens temperatūra ir nėra maistinių medžiagų“, – aiškina specialistė. Požeminis vanduo apsaugotas ir nuo antropogeninės – žmogaus veiklos sukeltos – taršos.
Vanduo iš upių ar ežerų
Kaimyninėje Latvijoje, kur Rygos gyventojai geria Dauguvos vandenį, bei Estijos sostinėje Taline, kur vanduo imamas iš ežero, į gyventojų butus atiteka vanduo, kuriam paruošti naudojamos sudėtingos ir brangios technologijos.
Požeminio vandens ypatybė yra ta, kad jame yra padidėjusios gamtinės geležies ir mangano koncentracijos. Šie elementai neturi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, tačiau dėl šių junginių vanduo tampa estetiškai nepatrauklus vartotojui. Todėl UAB „Vilniaus vandenys“ naudoja labai paprastus, bet efektyvius vandens gerinimo įrenginius, kuriuose yra pašalinami geležies ir mangano junginiai.
Ši technologija labai paprasta, nes vanduo nuskaidrinamas panaudojus tik oro deguonį ir kvarcinio smėlio filtrus, papildomai nededant cheminių reagentų.
Jeigu tektų vartoti paviršinį vandenį, procesas būtų kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis. Daugelyje šalių, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje, kur Rygos gyventojai geria Dauguvos vandenį, bei Estijos sostinėje Taline, kur vanduo imamas iš ežero, į gyventojų butus atiteka vanduo, kuriam paruošti naudojamos sudėtingos ir brangios technologijos.
Paviršinio vandens paruošimui iki geriamojo vandens reikalingos įvairios vandens ruošimo technologijos. Yra tam tikrų technologijų, kuriose naudojami papildomi cheminiai reagentai, kad vanduo taptų tinkamas vartojimui. Tai pat yra naudojami membraniniai filtrai, kurie naudoja daug elektros energijos, greitai užsikemša ir jų praplovimui taip pat reikia naudoti įvairius cheminius reagentus.
Taip pat skaitykite: Seime – taupymo vajus: vandenį patariama gerti iš čiaupo
Kita paviršinio vandens problema yra mikrobiologinis užterštumas. Tokį vandenį būtina dezinfekuoti. Tam gali būti naudojamos įvairios technologijos, bet dažnai naudojami chloro junginiai. Ir kuo didesnis mikrobiologinis užterštumas, tuo daugiau šio reagento reikia naudoti ir tuo nemalonesnis tampa vandens skonis ir kvapas. Palyginimui, požeminio vandens dezinfekuoti praktiškai nereikia.
Taigi vilniečiai tikrai turi kuo pasidžiaugti – jie geria kokybišką požeminį vandenį, kuriam apdoroti nereikia sudėtingų, brangių ir daug cheminių reagentų reikalaujančių technologijų. Vilniaus miesto gyventojams geriamojo vandens nereikia papildomai filtruoti, arba pakeisti jį vandeniu iš plastikinių buteliukų. Vartodami miesto vandentiekio tiekiamą vandenį jie taupo pinigus ir tausoja gamtą.
