Lietuvos pasirengimas liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui penktadienį aptartas bendrame Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
„Aptarėme prioritetus artėjančiame viršūnių susitikime – Ukrainos narystės klausimas, pakvietimo ar bent jau stipresnio žodyno klausimas. Stovėsime tvirtai Ukrainos pusėje, kad pasiektume kažką daugiau, nei turėjome Vilniuje“, – Seime žurnalistams po posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Aljansas dar 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukraina ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų nenurodė.
-
„Be šansų“: tarnybos vadovas įvertino, ar paslaptingas rusų ginklas buvo panaudotas per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje
-
Atskleidė NATO planus dėl karių siuntimo į Ukrainą ir 300 tūkst. kovai su rusais parengtų gynėjų
-
Vakarai sugalvojo, ką pasiūlyti Kyjivui vietoje narystės NATO, ir tikisi, kad to pakaks
Pernai liepą Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu NATO lyderiai pareiškė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas
„Lūkesčiai gal šiek tiek mažesni nei praėjusiais metais, nes partneriai labai aiškiai indikuoja, kad nėra pasiruošę stipriai judėti, bet bent jau nėra pasikeitusi nuostata, nėra atsitraukimo, niekas nemano, kad praėjusiais metais priimti tekstai buvo per stiprūs“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Tai suteikia vilties, kad nuolat tą klausimą keldami, mes judame į priekį“, – pridūrė jis.
L.Kasčiūno teigimu, viršūnių susitikime Lietuva taip pat kels praėjusiais metais patvirtintų regioninių gynybos planų praktinio įgyvendinimo klausimą.
„Kol kas nekomentuosiu dėl tų pajėgumų, kurie yra braižomi, galiu tik pasakyti, kad mūsų sprendimai dėl oro gynybos labai pataiko į tą pajėgumų poreikį“, – sakė jis.
Anot ministro, Lietuva taip pat sieks, kad rotacinis oro gynybos modelis Baltijos šalyse atsirastų kaip poreikis NATO planuose.
„Norime, kad tai taptų ne tik mūsų veiklos lauku, kai mes kalbame su šalimis, kad jos keltų čia treniravimuisi sistemas, bet kad ir NATO visuose planuose tai atsirastų kaip poreikis tą daryti“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Kad tai būtų ne tik mūsų trijų šalių rūpestis, bet ir NATO planuose atsirastų rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimas“, – pridūrė jis.
NATO sąjungininkės pernai birželį sutarė, kad toks modelis atsirastų, tačiau jis kol kas nėra įgyvendintas. Baltijos šalys šiuo metu tariasi su oro sistemas regione galinčiomis dislokuoti šalimis.
Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.
Nyderlandai kovo pabaigoje paskelbė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
Ministro teigimu, Lietuva nori pradėti diskusijas, kad Aljanso narės privalėtų skirti 2,5 proc. savo BVP gynybai finansuoti.
„Diskusija tikriausiai ir liks diskusija, nes ne visos šalys dar 2 proc. pasiekia“, – teigė L.Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie 2,5 proc. BVP finansavimo gynybai „grindis“, G.Landsbergis pažymėjo, kad tai bus Lietuvos pasiūlymas susitikimo komunikato tekstui.
„Mes turime ir moralinę, ir praktinę teisę pasakyti, kad tai yra įmanoma pasiekti net valstybėms, kurios nelaiko savęs pačių turtingiausių NATO valstybių klubo narėmis“, – sakė G.Landsbergis.
Ministras mano, kad Vašingtone bus daug simbolinių gestų, tą, anot jo, diktuoja ir Aljanso 75 metų jubiliejus.
„Ne kartą kėliau klausimą, kad simbolika neturėtų kirstis su realybe. Sakykime, ukrainiečiai gindami Europos ir NATO saugumą, gindami prie Charkivo, tikriausiai nori kitokios žinios“, – kalbėjo G.Landsbergis.
NATO viršūnių susitikimas Vašingtone vyks liepos 9–11 dienomis.
