Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 03 29

Lietuvai atsirūgs taupymas karo reikmėms: žus mūsų kariai, smuks šalies bei NATO prestižas

Krašto apsaugos sistemą iš vidaus matęs ir ryšius su tarptautiniais partneriais palaikęs kaunietis įspėja apie sunkmečio keliamus pavojus.
Afganistanas
Afganistane lietuviams nesaldu. / Sauliaus Paukščio/BFL nuotr.

Lygiai prieš penkerius metus – 2004 metų kovo 29 dieną –  Lietuva pompastiškai tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO – North Atlantic Treaty Organization) nare.

Su sunkmečio šmėklomis kariaujantis mūsų šalies premjeras Andrius Kubilius prieš keletą savaičių pareiškė, kad peržiūrint šių metų valstybės biudžetą ketinama nurėžti dar 2,7–3 mlrd. litų išlaidų, iš kurių apie 170 mln. litų turėjo būti skirta krašto apsaugai.

Ši žinia sukėlė didžiulį nerimą kauniečiui miesto tarybos nariui Kęstučiui Kriščiūnui.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Kęstutis Kriščiūnas
Kęstutis Kriščiūnas

„Jei Vyriausybė mažins biudžetą 3 milijardais litų ir toliau mažins finansavimą krašto apsaugai, bus katastrofa!“ – naujienų portalui 15min.lt pareiškė 39 metų politikas, kuris yra dirbęs buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėju bei užpraeitos kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu, palaikęs tarptautinius ryšius su NATO partneriais.

Jis priminė, kad ir „gerais laikais“ finansavimas krašto apsaugai nesiekė 1,2 procento Bendrojo vidaus produkto (BVP), nors pagal įsipareigojimus NATO jis turi būti 2 procentų BVP.

Socialdemokratų politikas priminė ir tai, jog dabartinė krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė, būdama Seimo narė, visada aktyviai reikalaudavo ir iš Algirdo Brazausko, ir iš Gedimino Kirkilo Vyriausybių, kad Lietuva vykdytų įsipareigojimus, klausė, kokie mes partneriai, jei jų nesilaikome.

Kokį šiuo metu matote didžiausią iššūkį Lietuvos kariuomenei?15min.lt pasiteiravo K.Kriščiūno.

Reikia ateinančiais metais dalyvauti Europos greitojo reagavimo pajėgose. Tiesiog ateina Lietuvos eilė ten dalyvauti. Tam Lietuva turi turėti ir šarvuočius parengtus, ir karius parengtus, viską parengtą. O jeigu su tokiu biudžetu mes eisime, tai iš principo negalime dalyvauti. Net jeigu kariškiai sakys, kad gali dalyvauti, aš kaip politikas galiu pasakyti, kad galės dalyvauti ir kažkur sutaupydami. Būtų baisu, kad taupytų tiesiog žmonių saugumo sąskaita. Mes ir taip ne visada užtikriname saugumą, ne paslaptis, kad kariuomenėje pasitaiko nelaimių, žūčių, pavyzdžiui, kai laive mirtinai prislėgė liukas. Tiesiog reikia pasakyti Lietuvos visuomenei atvirai, kad jei šioje vietoje krašto apsaugos sistemai bus mažinamos lėšos, mes turėtume baigti žaisti tarptautinę misiją Afganistane, – įsitikinęs K.Kriščiūnas.

O jeigu čia tokia misija, turi būti aukščiausio lygio pasirengimas! Galima sakyti, kad savo karius mes statome į neadekvatų pavojų.

Kaip vertinate mūsų šalies bazės Afganistane saugumą?

Mūsų bazė Goro provincijoje – žiauriai nemaloni tema. Jei taip smarkiai bus mažinamas finansavimas, ta bazė taps nesaugi. Vadovaujant J.Olekui, buvo planuojama visokiais būdais stiprinti jos saugumą, ypač po kario Arūno Jarmalavičiaus žūties. Jeigu mes mažiname biudžetą, vadinasi, Afganistane mes išsilaikysime tik tuo atveju, jei į mus niekas nešaudys. O jeigu pradeda kas nors šaudyti, su tokiu biudžetu ten mes negalime laikytis.

Tiesiog reikia pasakyti Lietuvos visuomenei atvirai, kad jei šioje vietoje krašto apsaugos sistemai bus mažinamos lėšos, mes turėtume baigti žaisti tarptautinę misiją Afganistane, nes nebesaugu mūsų žmonėms, ir išeiti iš ten. Ir reikėtų pasakyti, nors tai būtų labai skausminga mums, kaip NATO valstybei, kad mes negalime atlikti elementarių NATO užduočių, pavyzdžiui, dalyvauti Europos greitojo reagavimo pajėgose. Tai čia, kaip aš suprantu, yra baisus skandalas.

Jeigu A.Kubiliaus Vyriausybė planuoja mažinti biudžeto išlaidas, nežinau, iš ko jie planuoja mažinti, bet šitų dalykų negalima liesti. Tokiu atveju turime atvirai pasakyti savo partneriams, kad esant tokiai ekonominei situacijai nepajėgiame būti lygiavertūs NATO nariai.

Jūs asmeniškai siūlytume žūtbūt finansuoti karinius poreikius, ar manote, kad ir pasitraukti būtų tinkama išeitis?

Aš manau, kad iš tikrųjų taip, jei sąžiningai pasakysime apie tai savo partneriams. Nes jie nenori rizikuoti gyvybėmis ir jiems visiškai nereikia, kad mes, kaip jų partneriai, tuščiai rizikuotume savo žmonių gyvybėmis. Jei ten beviltiškai pradės žūti žmonės tik dėl to, kad pas mus ekonomikos krizė, šito nereikia nei NATO, nei mums. Žmogaus gyvybė – brangiausias dalykas. Dėl to ir atriranda bepiločiai tankai, lėktuvai, robotai, kurie patys nukenksmina. Nepamatuoto heroizmo arba tiesiog kvailų žūčių iš tikrųjų niekam nereikia. Tai menkintų viso aljanso įvaizdį, rodytų, kad NATO yra silpna, nepasiruošusi organizacija. Jei iš tikrųjų A.Kubilius mažina trimis milijardais biudžetą ir nukerpa dalį nuo Krašto apsaugos ministerijos.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Rasa Juknevičienė
Anot ministrės RJuknevičienės atstovės, padėtis dar kontroliuojama.

Oficiali pozicija: Lietuva pasirengusi!

Pagal K.Kriščiūno įvardytas grėsmes 15min.lt suformulavo keletą klausimų, į kuriuos atsakymus pateikė krašto apsaugos ministrės patarėja viešiesiems ryšiams Danguolė Bičkauskienė.

Ar sutinkate su teiginiu, kad Lietuvoje nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sritis, o tai lemia nesugebėjimą laikytis įsipareigojimų NATO partneriams ir užtikrinti įvairiose misijoje dalyvaujančių mūsų šalies kariškių saugumą?

Krašto apsaugos finansavimas nuosekliai mažėja jau ne pirmi metai, tačiau Krašto apsaugos ministerija laikosi prioritetų. Tarptautinės operacijos yra viena iš prioritetinių sričių, tad finansavimas šiose srityje nemažėja ir karių saugumo sąskaita netaupoma.

Kaip vertinate pasiūlymą, kad Lietuva dėl sunkmečio galėtų NATO partneriams bent jau pripažinti negalėjimą šiuo metu vykdyti įsipareigojimų?

Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Lietuva turėtų pripažinti kokį nors negalėjimą vykdyti NATO įsipareigojimų. Kariuomenės vadovybė atsakingai patvirtina, kad kariai yra pasirengę vykdyti skirtas užduotis. Kai bus patvirtintas perskaičiuotas KAM biudžetas, karinė vadovybė spręs, kaip perskirstyti finansavimą laikydamasi prioritetų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?