Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė BNS teigė, kad šalyje viešėjusios ir su valdžios institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis bendravusios komisijos rekomendacijos gana taikliai atspindi Lietuvos aktualijas komisijos stebimose srityse ir apibendrina problemas, su kurioms susiduria mažumoje esantys šalies gyventojai.
LGBTI lygybės strategija ir veiksmų planas
Pasak ECRI, nuo 2016 metų, kai priimta penktoji ataskaita dėl padėties Lietuvoje, daugelyje sričių padaryta pažanga ir įgyvendinti gerosios praktikos pavyzdžiai, tačiau kai kurie klausimai tebekelia susirūpinimą.
Kaip rašoma ataskaitoje, LGBT bendruomenė tebėra viena iš nepalankiausiai vertinamų grupių Lietuvos visuomenėje, o jos atstovai nėra patenkinti ribota lygių galimybių veiksmų plane numatytų veiklų apimtimi ir nepakankamu jų finansavimu.
Komisija siūlo Lietuvoje įkurti nuolatinę LGBT lygybės darbo grupę, kuri suburtų atitinkamas valstybės tarnybas ir institucijas bei pilietinės visuomenės veikėjus. Taip pat ji ragina atlikti tyrimą apie bendruomenei priklausančių žmonių padėtį Lietuvoje.
Remiantis tyrimo rezultatais ir nuolatinės darbo grupės pasiūlymais, anot komisijos rekomendacijų, turėtų būti apsvarstyta galimybė parengti ir priimti aiškiai apibrėžtą LGBT lygybės strategiją ir veiksmų planą.
Anot J. Juškaitės, tai, jog nepaisant ypač didelio problemų masto, su kuriomis susiduria LGBT asmenys Lietuvoje, dar nėra numatytos nei atsakingos institucijos, nei konkretaus plano, kaip jas spręsti.
„Lietuvoje iki šiol nėra jokios darbo grupės ar konkretaus plano, skirto šiais bendruomenei, kuriuose būtų numatyta, kaip mažinsime kasdienes problemas – homofobines, bifobines ar transfobines patyčias, sieksime mažinti stigmą, spręsime konkrečias, pavyzdžiui, su sveikatos apsauga susijusias translyčių problemas,“ – sakė J. Juškaitė.
„Be kelių Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų plane numatytų diskriminacijos mažinimo priemonių, valstybė iš esmės nieko nedaro ir palieka problemų sprendimą savieigai. Tad nenuostabu, kad ECRI gana daug dėmesio savo rekomendacijoje skiria LGBT bendruomenei“, – pridūrė ji.
Valdžios institucijos taip pat raginamos užtikrinti visišką Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimą bylose Macatė prieš Lietuvą bei L. prieš Lietuvą dėl lyties pakeitimo tvarkos ir sąlygų reglamentavimo.
Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos „Gintarinė širdis“, kurioje buvo pasakojimų apie tos pačios lyties asmenų santykius, leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Romų įtraukties skatinimas
Ataskaitoje komisija taip pat akcentavo romų tautybės žmonių integracijos ir įtraukties klausimą.
2021 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis, tik 5 proc. romų buvo dirbantys, didžioji dalis jų dirbo savarankiškai, dažnai nesaugiose ir mažai apmokamose darbo vietose.
Pagrindinė problema, trukdanti profesiniam mokymui, tebėra reikalavimas turėti įgytą pradinį išsilavinimą ir tai patvirtinantį atitinkamą pažymėjimą, teigiama ataskaitoje.
Anot komisijos, valdžios institucijos turėtų didinti pastangas, kad romų švietimo rodikliai pasiektų tokį patį lygį, kaip ir daugumos šalies gyventojų, bei užtikrinti, kad būtų skiriamas būtinas finansavimas siekiant sudaryti galimybę dirbti romų mokytojų padėjėjams.
J. Juškaitė teigia, kad situacija formaliame lygmenyje gerėja – daugėja romų, įgyjančių pradinį išsilavinimą ar baigiančių ir daugiau klasių, tačiau integracijos srityje iki šiol trūksta kokybės.
„Susiduriame su paaugliais, kurie gali būti, kad ir aštuntoje klasėje, tačiau gali sunkiai skaityti ar skaičiuoti. Mokyklose tiek dėl išankstinių įsitikinimų, kad romų vaikai yra „nemokytini“, tiek dėl resursų trūkumo, vaikai netenka galimybės įgyti elementariausių žinių bei galimybės ateityje susirasti darbą bei įsitvirtinti visuomenėje“, – sakė ji.
Vienas iš ECRI pasiūlymų – mažesni reikalavimai norintiesiems įstoti į profesinę mokyklą.
„Ar tikrai svarbu, kad apdailos profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis turėtų dešimties klasių išsilavinimą? Tokie ir panašūs reikalavimai užkerta kelią romams įsitvirtinti visuomenėje, o tuo pačiu tai reiškia ir papildomą naštą valstybės socialinės apsaugos sistemai“, – sakė pasiūlymą palaikanti J. Juškaitė.
Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne visi žmonės, gyvenę 2020 metais nugriautoje Kirtimų romų gyvenvietėje, turi tinkamą būstą. Anot ataskaitos, valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su Vilniaus savivaldybe, turėtų užtikrinti tinkamą pastogę visiems buvusiems taboro gyventojams.
Tarp kitų ECRI rekomendacijų – siūlymai padidinti lygių galimybių kontrolieriaus, Seimo kontrolieriaus ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybų finansavimą, padidinti policijos „virtualaus patruliavimo“ padalinio darbuotojų skaičių, įvertinti kovai su neapykantos nusikaltimais naudojamas priemones, užkirsti kelią neapykantai prieš etninius rusus viešojoje erdvėje ir užtikrinti lietuvių kalbos mokymą pabėgėliams bei žmonėms, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat ukrainiečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą.
Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją įsteigta 1994 metais pirmojo valstybių, Europos Tarybos narių, valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimo dalyvių raginimu, siekiant kovoti su didėjančiomis rasizmo, ksenofobijos,
antisemitizmo ir netolerancijos problemomis, kurios kelia grėsmę žmogaus teisėms ir
demokratinėms vertybėms Europoje.
