J.Melis šiuo metu atlieka dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta dėl jo vaidmens per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Viename iš tankų per kruviną puolimą prie Televizijos bokšto buvęs vyras pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Nelaisvėje jis yra nuo 2014 metų kovo, kai buvo sulaikytas pasienyje. Apygardos teismas J.Meliui iš pradžių skyrė septynerius metus nelaisvės ir jis tikėjosi jau šį pavasarį išeiti į laisvę, bet kovo pabaigoje Apeliacinis teismas bausmę pailgino iki 10 metų.
Šį mėnesį Lietuvos institucijos sulaukė T.Moskalkovos laiško, kuriame skundžiamasi dėl prastos J.Melio sveikatos būklės.
„Mano žiniomis, jis laikomas kameroje su kitais aštuoniais žmonėmis. Manau, kad jo gyvybei gresia realus pavojus, jei jis užsikrėstų COVID-19“, – teigiama Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui adresuotame laiške, kurio kopiją gavo 15min.
T.Moskalkva paragino kontrolierių padėti J.Meliui užtikrinti „kvalifikuotą medicininę priežiūrą ir nekliudomą grįžimą į Rusijos Federacijos teritoriją, kai jis atliks bausmę“.
Kontrolierius: J.Melio skundų nesulaukėme
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius 15min patvirtino, kad įstaiga gavo Rusijos ombudsmenės prašymą dėl tarpininkavimo užtikrinant Rusijos piliečio teises į sveikatos apsaugą.
Ji buvo informuota, kad pats J.Melis jokių skundų nepateikė, o Lietuvos įstatymai garantuoja nuteistųjų teises į asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
„Atsakyme informavome, kad Seimo kontrolierių įstaigoje nėra gauta jokių pareiškėjų skundų, susijusių su konkrečiais pareigūnų veiksmais ar neveikimu ir aplinkybėmis, nurodomomis Rusijos ambasados Vilniuje notoje ir jos prieduose“, – teigė V.Valentinavičius.
15min susisiekus su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, ji patvirtino, kad iš Rusijos ambasados Vilniuje yra gavusi T.Moskalkovos laišką dėl J.Melio situacijos, adresuotą Seimo kontrolierių įstaigai, ir persiuntė šį laišką adresatui.
Komisarė – Kremliaus statytinė
Laišką parašiusi 65-erių K.Moskalkova yra vertinama kaip Kremliaus statytinė, o ne nepriklausoma žmogaus teisių komisarė.
Ji į šias pareigas paskirta 2016 metais. Jau tada buvo kritikuojama, kad pareigos teko ne nepriklausomam žmogaus teisių gynėjui, o buvusiai policijos generolei majorei, turinčiai daug ryšių Vidaus reikalų ministerijoje.
Tokį Rusijos Valstybės Dūmos pasirinkimą sukritikavę žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad T.Moskalkova yra Kremliui draugiškos partijos „Teisinga Rusija“ narė, ji po garsiojo grupės „Pussy Riot“ protesto 2012 metais paragino bausti už „išpuolius prieš moralę“.
T.Moskalkova jau pristatydama savo kandidatūrą parlamente išpeikė Vakarus, neva nepagrįstai kritikuojančius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.
„Vakarų ir Amerikos institucijos naudoja žmogaus teisų klausimus kaip šantažo, patyčių, grasinimų ir spaudimo įrankį. Žmogaus teisių komisaras turi užtektinai būdų visa tai atremti“, – kalbėjo T.Moskalkova.
2016-aisiais jos kandidatūrai nepritarė net radikalių pažiūrų politikas Vladimiras Žirinovskis. „Ji – puikus žmogus, bet jos darbas sovietinėje policijoje ir Boriso Jelcino administracijoje neleidžia man manyti, kad ji gali ir nori ginti žmogaus teises“, – per debatus Dūmoje sakė V.Žirinovskis.
Praėjusią savaitę laiške Europos Tarybos generaliniam sekretoriui T.Moskalkova rašė, esą Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno kalinimo sąlygos atitinka tarptautinius standartus ir kad jam suteikiama tinkama medicininė pagalba.
A.Navalnas, kuris po bandymo jį apnuodyti pernai rugpjūtį buvo gydomas Vokietijoje, bet grįžo į Rusiją, kur buvo įkalintas, kovo 31-ąją paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.
Praėjusią savaitę A.Navalnas nustojo badauti, padėkojęs dėl jo į gatves išėjusiems tūkstančiams protestuotojų ir pridūręs, kad jį jau apžiūrėjo „civilių gydytojų konsiliumas“.
„Reaguojama strategiškai“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad tokį T.Moskalkovos kreipimąsi reikia vertinti šiuo metu paaštrėjusių Rusijos ir Vakarų santykių kontekste.
„Dabar viskas bus ištraukiama ir krapštoma – bus bandoma parodyti, kokie jūs blogi ir kaip gadinat santykius. Manau, kad prisiminimų, sufabrikuotų ir prigalvotų dalykų dabar bus daug“, – kalbėjo L.Jonavičius.
2020 metų pabaigoje Rusijos tyrimų komitetas už akių trims Lietuvos teisėjams pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.
„Situacija visiškai kontekstinė, – pastebėjo L.Jonavičius. – Kaip mes turime klausimus dėl okupacijos žalos, taip Rusijai Sausio 13-osios byla visada yra tokia, kai norint galima kalbėti apie tariamus persekiojimus ir panašius dalykus. Reaguojama strategiškai.“
2020 metų pabaigoje Rusijos tyrimų komitetas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems trims Lietuvos teisėjams pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.
Lietuvos vyriausybė ir Europos Sąjungos institucijos tai pavadino nederamu spaudimu ir persekiojimu.
„Reikia suprasti, kad Maskva turi Lietuvos failą ir jį naudoja taktiškai bei strategiškai, žiūri, kada patogiau ir kokią žinutę suformuluoti. Mano supratimu, tai normali, ypač rusiška praktika, tačiau Lietuva irgi turi savo failus ir juos prireikus išsitraukia“, – svarstė L.Jonavičius.
Kremliui skauda dėl bylos
Kitas VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius, nagrinėjantis Rusijos informacinių atakų specifiką, T.Moskalkovos laišką laiko klasikiniu rusiško „whataboutizmo“ pavyzdžiu.
„Rusija masiškai pažeidinėja žmogaus teises, grūda aktyvistus į kalėjimą. Visi kalba apie Navalną, bet iš tikro mastai neįtikėtinai – net neįmanoma susekti, ką pasodino ir kiek parų davė.
O Maskva tradiciškai bando nukreipti dėmesį į žmogaus teisių situaciją Vakaruose, šiuo atveju Lietuvoje. Be to, kalbėjimas apie žmogaus teise, rusakalbių teises Baltijos valstybėse turi ilgą tradiciją“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Jis teigė manantis, kad Kremliui „skauda“ dėl Sausio 13-osios bylos, nes ji kertasi su Rusijos visuomenei pastaraisiais metais peršamais pasakojimais apie šalies istoriją.
„Pasakojama, kad SSRS buvo didybė, kad jos griūtis buvo prieš sąmokslas ir geopolitinė katastrofa. O Sausio 13-osios byla yra rakštis, kuri erzina Putiną ir į kurią nuolat buvo ir bus reaguojama.
Lietuva iš visų Rytų Europos valstybių vienintelė ėmėsi teisinių priemonių dėl sovietinės kariuomenės ir viso režimo veiksmų 1990-1991 metais. Dėl to byla kenkia Kremliaus istoriniam pasakojimui“, – teigė N.Maliukevičius.
