I.Nevoinos anketa Interpolo puslapyje
Tik kantrus darbas gali priartinti Baltarusiją prie Europos Sąjungos ir jos vertybių.
Tokią išvadą padarė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, praėjusios savaitės pabaigoje susitikęs su šalies kaimynės Vyriausybės vadovu Siarhejumi Sidorskiu, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Šiems A.Kubiliaus žodžiams tikriausiai šimtu procentų pritartų vilnietis 42 metų I.Nevoina.
Jau buvo atsidūręs už grotų
Vilniuje veikiančių prabangių restoranų tinklo „Esse“ ir nafta prekiaujančios bendrovės „Litinvest“ savininkas turi savo biurus keliose valstybėse, bet dėl Minsko pareigūnų veiksmų negali keliauti po Senąjį žemyną. Baltarusijos prašymu I.Nevoinai išduotas Europos arešto orderis.
Tuo tarpu Lietuvoje šis verslininkas yra pripažintas nukentėjusiuoju, o jį persekiojantys Baltarusijos saugumo pareigūnai patys įtariami turto prievartavimu.
Ką reiškia Baltarusijos saugumiečių rūstybė, I.Nevoina įsitikino ir savo kailiu – jis buvo sulaikytas Vokietijos Frankfurto prie Maino oro uoste ir su kriminaliniais nusikaltėliais uždarytas į areštinę. Tik įsikišus Vilniaus apygardos prokuratūros vadovui Ramučiui Jancevičiui, vilnietį pavyko išlaisvinti ir parvežti į Lietuvą.
„Į tokią keblią situaciją patekau, nes Baltarusijoje ėmęsis naftos verslo ir pradėjęs gauti didelį pelną turėjau pasirinkti – arba tapti šios valstybės KGB agentu, susimokėti milžiniškas duokles, arba būti įtariamuoju“, – pasakojo I.Nevoina.
Vyriškis tvirtino, kad toks likimas laukia daugelio stambų verslą Baltarusijoje pradėjusių verslininkų.
Gaudavo didelį pelną
2000 metais I.Nevoina iš Baltarusijos bendrovės „Naftan“ į JAV ir Vakarų Europos valstybes pradėjo gabenti ir pardavinėti naftos produktus. Vilniečio vadovaujamos bendrovės apyvarta buvo didelė, o pelnas per metus siekė 6 milijonus JAV dolerių.
Iš šio verslo naudos turėjo ir Lietuva, ir Baltarusija. Į abiejų valstybių biudžetą buvo mokami didžiuliai mokesčiai. Vien tik „Lietuvos geležinkeliai“ už naftos produktų gabenimą gaudavo kelis milijonus litų.
Saugumiečiai prašė paslaugos
Iš pradžių viskas vyko sklandžiai. Tačiau 2004 metais šiuo verslu susidomėjo Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnai. Pirmasis į jų akiratį pateko I.Nevoino partneris bendrovėje „Naftan“ Konstantinas Česnovickis. Susitikę su juo saugumiečiai pareikalavo, kad už leidimą netrukdomai dirbti būtų mokama nuolatinė duoklė. Šiam reikalavimui nepaklusęs baltarusis netrukus atsidūrė už grotų.
Po kelių savaičių saugumiečiai paskambino ir I.Nevoinai. Jie pasiūlė bendradarbiauti, o priešingu atveju pagrasino sužlugdyti verslą. Pabūgęs vilnietis įvykdė vieną saugumiečių užduotį – įkalbino Maskvoje gyvenantį K.Česnovickio sūnų atvykti į Baltarusijos KGB.
Pinigų reikalavo telefonu
Bet pasirodė, kad to buvo maža. 2005 metų pabaigoje I.Nevoinai paskambino Baltarusijos KGB pareigūnas Andrejus Jacevičius ir tiesiai šviesiai pasiūlė susitikti ir aptarti, kiek vilnietis mokės už tai, kad nebūtų trukdoma jo verslui. Toks atviras reketas I.Nevoinai iš pradžių sukėlė šoką.
„Buvau girdėjęs, kad Lietuvoje kai kurie verslininkai yra spaudžiami mokėti duokles pareigūnams ar valdininkams. Tačiau tai daroma subtiliai ir atsargiai. Baltarusijos pareigūnai pinigų pareikalavo atvirai, be jokių užuominų“, – stebėjosi verslininkas.
Saugumiečiai pasiūlė susitikti Maskvoje ir ten aptarti pinigų mokėjimo klausimus, tačiau vilnietis nesutiko važiuoti į Rusijos sostinę. Tuomet buvo nuspręsta pasimatyti Rygoje.
Siūlė du variantus
Susitikimas įvyko vienoje Latvijos sostinės kavinių. Su A.Jacevičiumi buvo ir jo kolega iš KGB Aliaksandras Možuchovas.
Saugumiečiai teigė, kad netrukdys vilniečio verslui ir nutrauks jam iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau mainais už tai pareikalavo tapti informatoriumi ir sumokėti pustrečio milijono JAV dolerių.
Dalis pinigų turėjo būti pervesta į oficialią KGB sąskaitą, o likusieji – į vieną neapmokestinamąją kompaniją.
Buvo pasiūlytas ir kitas variantas – sumokėti milijoną dolerių. Bet tuomet būtų tik nutraukta byla, o užsiimti verslu Baltarusijoje uždrausta.
Priešingu atveju buvo pagrasinta per Interpolą išduoti arešto orderį ir vilnietį persekioti po visą pasaulį.
Ultimatumą išgirdo pirtyje
Po pirmojo susitikimo Rygoje praėjus beveik metams, Baltarusijos saugumiečiai dar kartą paskambino I.Nevoinai ir vėl pakvietė atvykti į Rygos viešbutį „Reval Hotel“.
Tačiau šįkart saugumiečiai buvo atsargesni. Susitikus viešbučio fojė, jie I.Nevoinai pasiūlė pasikaitinti netoliese esančio kito viešbučio – „Radisson SAS“ pirtyje.
Kai vyrai apsinuogino ir prigulė ant saunos gultų, saugumiečiai pareiškė ultimatumą – I.Nevoina turi per dvi savaites sumokėti milijoną JAV dolerių. Tuomet jis bus pamirštas, o jam iškelta byla – nutraukta.
Kreipėsi į prokuratūrą
I.Nevoina paklausė, ar saugumiečiai nebijo, kad apie tokį ultimatumą jis praneš jų vadovybei. Tačiau šie pareiškė, kad viskas su vadais suderinta.
„Tada aš supratau, kad kreiptis pagalbos į Baltarusijos teisėsaugą nėra prasmės, nes į Rygą atvykę pareigūnai su savo viršininkais paprasčiausiai dalijasi pinigus“, – sakė I.Nevoina.
Per susitikimą I.Nevoina nieko konkretaus saugumiečiams nepažadėjo. Grįžęs į Lietuvą 2006 metų pabaigoje kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.
Paskelbė tarptautinę paiešką
Po kelių dienų verslininkui į darbą paskambino A.Možuchovas ir paklausė, ką jis nusprendė. Vilnietis pareiškė atsisakantis mokėti pinigus.
„Gerai. Tuomet stebėk situaciją. Mes pradedame veikti“, – pasipiktinęs pareiškė Baltarusijos saugumietis.
Jis savo žodį ištesėjo. Netrukus po šio pokalbio I.Nevoina buvo apkaltintas sukčiavimu ir turto pasisavinimu, per Interpolą paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis.
Buvo atliktos kratos I.Nevoinos biuruose Vilniuje ir Šveicarijoje, areštuotos kai kurios sąskaitos.
Įsikišo Vilniaus prokuratūra
Vilnietis įsitikino ir Europos arešto orderio galia. Prieš dvejus metus jis buvo sulaikytas JAV ir uždarytas į areštinę.
Tačiau šios šalies pareigūnams sukėlė abejonių Baltarusijos teisėsaugininkų pateikti kaltinimai.
Po kelių parų vilnietis buvo paleistas.
Tačiau grįždamas namo I.Nevoina įkliuvo dar kartą.
Frankfurto prie Maino oro uoste jį sulaikė Vokietijos pareigūnai ir areštinėje pralaikė daugiau kaip mėnesį.
Tuomet Vokietija rimtai ketino I.Nevoiną perduoti Baltarusijai, tačiau Lietuvos pilietį ryžtingai užsistojo Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas R.Jancevičius.
Jis siuntė daugybę raštų savo kolegoms į Vokietiją ir sugebėjo juos įtikinti, jog Lietuvos pilietis persekiojamas todėl, kad atsisakė mokėti duokles.
Nors po šio įvykio prabėgo jau daugiau kaip dveji metai, situacija beveik nepasikeitė.
I.Nevoina toliau yra laikomas nukentėjusiuoju Vilniaus apygardos prokuratūros tiriamoje byloje ir kaltinamuoju byloje, kurią sukurpė Baltarusijos KGB. Nepanaikintas ir jo arešto orderis.
Prošvaistės nemato ir ikiteisminį tyrimą Lietuvoje atliekantis prokuroras Linas Kuprusevičius: „Baltarusijos pusė mums atsisako suteikti bet kokią informaciją. Iki šiol nepavyko net apklausti įtariamų Baltarusijos saugumiečių.“
Gins Lietuvos pilietį
Ramutis Jancevičius, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras:
„Ikiteisminio tyrimo metu surinkome pakankamai Baltarusijos pareigūnų kaltės įrodymų. Turime
 |
| Martyno Vyzdbelio/„Scanpix“ nuotr./Ramutis Jancevičius |
su teismo leidimu gautų garso įrašų, liudytojų parodymų, kitų duomenų, patvirtinančių, kad Baltarusijos KBG karininkai reketavo I.Nevoiną, o negavę pinigų pradėjo tarptautinę jo paiešką.
Sunku pasakyti, kiek Baltarusija dar persekios I.Nevoiną. Tačiau savo pilietį mes gynėme, ginsime ir šiai šaliai neketiname perduoti.
Yra paprastas būdas išspręsti šią problemą – Baltarusijos teisėsauga pagal galiojančią tarptautinę praktiką turėtų perduoti bylą Lietuvai. Tokiu atveju mūsų šalies teisėsaugininkai baigtų tyrimą.
Gal tada ir paaiškėtų, kad I.Nevoina iš tiesų yra kaltas. Aš tokios galimybės neatmetu. Tačiau baltarusiai nesirengia mums siųsti šios bylos.“
