2016 04 13

Lietuviai 2015 metais kreipės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą daugiau nei bet kada

2015 metais – rekordiniais pagal gautų skundų skaičių – buvo sulaukta daugiausiai skundų nuo pat Tarnybos įsteigimo dienos, trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdyje pristatydama metinę ataskaitą sakė Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. 
Lyčių lygybė
Lyčių lygybė / „Scanpix“/AP nuotr.

Tačiau A.Lobačevskytė pažymėjo ir tai, kad visuomenėje vis dar trūksta suvokimo apie lygias galimybes.

2015 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 265 skundus ir 165 paklausimus. Lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva išnagrinėti 65 skundai bei atliktos 3 nepriklausomos apžvalgos. Į nurodytą skundų skaičių įtraukti 64 skundai dėl galimos diskriminacijos religijos pagrindu, Sveikatos apsaugos ministerijai nustačius privalomąjį vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

Daugiausiai tyrimų tarnyba atliko dėl diskriminacijos lyties pagrindu – 85 tyrimai; antroje vietoje rikiuojasi atlikti tyrimai dėl diskriminacijos religijos pagrindu – 71 tyrimas, trečioje – tyrimai dėl galimos diskriminacijos dėl amžiaus – 48 tyrimai.

Taip pat atlikti 23 tyrimai dėl galimos diskriminacijos dėl negalios, 18 tyrimų – dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu; 17 tyrimų – dėl galimos diskriminacijos tautybės pagrindu; 6 tyrimai. – dėl galimos diskriminacijos pažiūrų ar įsitikinimų pagrindu; 5 tyrimai – dėl galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu ir po 4 tyrimus – dėl galimos diskriminacijos kalbos ir kilmės pagrindu.

Tarnyboje iš viso buvo atlikti 85 tyrimai dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. Tai sudaro 26 proc. visų atliktų tyrimų.

Tarnyboje iš viso buvo atlikti 85 tyrimai dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. Tai sudaro 26 proc. visų atliktų tyrimų.

Dėl galimai mažiau palankaus elgesio su asmeniu lyties pagrindu buvo gauti 49 skundai ir 36 tyrimai buvo pradėti lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva.

Didžioji dalis tokių tyrimų buvo pradėti dėl darbo skelbimų (65 proc.). Darbo santykių srityje iš 55 atliktų tyrimų net 46 tyrimai buvo dėl galimai diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas užimti dažniausiai siūlė moterims. Tokiuose darbo skelbimuose pareigybės nurodomos moteriškos giminės daiktavardžiu.

Dažniausiai darbdaviai tam tikras profesijas siejo tik su moteriškąja lytimi, pavyzdžiui: pardavėjos prekybos salėje, biuro administratorės, valytojos, kambarių tvarkytojos. Itin kruopštaus darbo įgūdžius, darbdavių įsitikinimu, gali turėti tik moterys.

Taip pat Lygių galimybių kontrolierė pastebėjo, kad įstatymą pažeidžiančiuose darbo skelbimuose moterims nustatomas aukštesnis amžiaus kriterijus nei kitoms pareigybėms: jeigu pareigos siūlomos moterims, amžiaus riba dažniausiai būna iki 35 metų, jeigu pareigų pavadinimas yra neutralus, nesusijęs su lytimi, amžiaus riba gali būti 45 metai ir daugiau. Abiem atvejais laikytina, kad pažeisti tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, tiek Lygių galimybių įstatymas.

Piktinosi socialine reklama

2015 m. ataskaitoje atkreiptas dėmesys į visuomenėje kilusį galimai vyrus žeminančios socialinės reklamos klausimą.

Kampanijos metu pasirodė reklama „Sustabdyk šunsnukį“. Skųstasi, kad šioje reklamoje vyrai buvo žeminami ir niekinami.

Tarnyba gavo skundų dėl socialinės kampanijos „Vyrai už moteris“, viešinusios vyrų smurto prieš moteris problemą. Kampanijos metu pasirodė reklama „Sustabdyk šunsnukį“. Skųstasi, kad šioje reklamoje vyrai buvo žeminami ir niekinami.

Beje tarnyba buvo šios socialinės kampanijos iniciatorė ir viešintoja. Ataskaitoje pažymėta tai, kad socialinei reklamai nėra taikomos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo bei Lygių galimybių įstatymo nuostatos.

Socialinei reklamai yra taikomi kiti tikslai ir išraiškos priemonės nei komercinei reklamai. Socialinė reklama gali provokuoti, šokiruoti. Visais atvejais socialinė reklama turi atkreipti visuomenės dėmesį ir paveikti žmonių mąstyseną, elgseną, kad jie ateityje neatliktų priešingų teisei ir moralei veiksmų.

Kalbėdama apie problemas, A.Lobačevskytė atkreipė komiteto narių dėmesį į tai, kad nėra sukauptų duomenų savivaldybėse apie diskriminacijos rodiklius, teisės aktuose numatyti lygybės užtikrinimo mechanizmai neveikia, ypač kalbant apie neįgaliųjų lygių galimybių užtikrinimo klausimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų