Ministro teigimu, dabar nėra jokio reikalo mosuoti vėliavomis prie Norvegijos ambasados, mat ši šalis jau nusprendusi dar šiemet ratifikuoti Hagos konvenciją, o tuomet Lietuva ne tik gaus informaciją apie Norvegijoje socialinių tarnybų globon paimamus vaikus, bet ir galės tartis dėl jų grąžinimo į Lietuvą.
„Tai, kad šiandien niekas nėra daroma, tikrai nėra teisybė“, – sakė A.Šešelgis primindamas Lietuvos Norvegijai siūlytą pasirašyti dvišalę sutartį ir tai, kad Norvegija pagaliau nusprendė ratifikuoti Hagos sutartį.
Stovėti prie ambasados ir mosuoti vėliavomis, nemanau, kad tai yra kelias, kuris ką nors tikrai išspręstų, – sako A.Šešelgis.
Tuomet atsiras teisinis pagrindas bendradarbiauti ir spręsti problemas teisiškai, o ne šūkavimais.
„Šiandien to teisinio mechanizmo tikrai neturime“, – sakė A.Šešelgis pažymėdamas, kad net negali tiksliai pasakyti, iš kiek lietuvių šeimų Norvegijoje vaikai yra paimti, nes Norvegija neturi teisinio įpareigojimo šia informacija dalintis.
„Be jokios abejonės vaikai turi augti šeimoje, bet pažiūrėkime, kas yra ta šeima, į kurią mes juos norėtume grąžinti. Gal tada daug atsakymų bus į tuos deklaratyvius pareiškimus. Pažiūrėkime, kodėl vaikas buvo paimtas, dėl kokių priežasčių. Mes žinome labai daug atvejų, kur ta aplinka buvo nesaugi ir net pavojinga vaikui. Ar mes nepastumsime vaiko į pražūtį?“ – retoriškai klausė viceministras.
Problemas sprendžia teisiniu keliu
Tačiau praėjusią savaitę A.Šešelgis vyko į Norvegiją ir aiškinosi, kaip veiks sistema po Hagos konvencijos ratifikavimo.
Apie konkrečius atvejus, pavyzdžiui, Gražinos Leščinskienės sūnaus Gabrieliaus likimą, viceministras Osle prisipažino nekalbėjęs, nes šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas teisme dėl vaiko globos. Viceministras pabrėžia, kad ir dėl šio vaiko globos suteikimo močiutei ar grąžinimo auginti mamai lengviau kalbėtis bus po Hagos konvencijos ratifikavimo Norvegijoje.
„Mes laukiame labai ratifikavimo ir tada taikysime visas teisines galimybes, kad santykiai tarp šalių vaiko teisių apsaugos srityje būtų sprendžiami taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Šiandien neturime teisinio pagrindo ir teisinio mechanizmo“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, apie šią bylą viešai kalbama daug netiesos, nes pati Norvegija negali atskleisti visų detalių saugodama vaiko konfidencialumą. Tuo tarpu visuomenė ir politikai imasi kaltinimų ir išvedžiojimų esą vaikas buvo paimtas visai be priežasčių.
„Stovėti prie ambasados ir mosuoti vėliavomis, nemanau, kad tai yra kelias, kuris ką nors tikrai išspręstų“, – pareiškė A.Šešelgis.
Įsilies į protestų bangą
Tačiau protestą prie ambasados surengę visuomenininkai ir Tautininkų sąjungos nariai viceministrui nepritaria. Anot jų, Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių, kad atgautų savo mažuosius piliečius.
Todėl ketvirtadienį per pietus prie Norvegijos ambasados įvyko protestas prieš Norvegijos vaikų teisių įstaigos „Barnevernet“ savivalę.
„Suskaičiuoti „Barnevernet“ iš Lietuvos piliečių šeimų atimtus vaikus tampa vis sunkiau. Vien pastaraisiais mėnesiais Norvegijoje iš tėvų atimtas 2003 m. gimęs berniukas, 2006 m. ir 2008 m. gimę broliukai, 2009 m. ir 2011 m. gimusios mergaitės, net 3 mėnesių kūdikis. „Bernevernet“ iš Lietuvos piliečių yra atėmusi beveik 30 vaikų, beveik neleidžiant su jais matytis“, – teigiama tautininko Juliaus Pankos išplatintame pranešime spaudai.
Panašūs protestai šiemet jau vyko Norvegijoje, JAV, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Belgijoje, Italijoje, Kanadoje, Čekijoje, Latvijoje, Rusijoje, Austrijoje ir Indijoje.
Artimiausiu metu protestuoti ketina slovakai ir lenkai.
Ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje dalyvavęs Norvegijos Žmogaus teisių komiteto atstovas, teisininkas Marius Reikeras sako, kad tokie protestai padeda šalims pasiekti, kad jų piliečiai atgautų vaikus.
Jis tikino, kad iš esmės vaikų teisių apsauga Norvegijoje veikia neblogai, tačiau pastaruoju metu „Barnevernet“ pajuto turintys galią, todėl pradėjo ja piktnaudžiauti ir pažeidinėti žmogaus teises.
Pergalės Gabrieliaus byloje nesitiki
Anot jo, negalima sakyti, kad vaikai visada iš šeimų paimami be pagrindo, tačiau jam nesuprantama, kodėl dažnai vaikai paimami net be teismo sprendimo, perkeliami į tolimiausius šalies kampelius, kuo toliau nuo tėvų ir net praranda galimybę bendrauti su seneliais.
Taip, pasak M.Reikero, nutiko ir Gabrieliui, kuris pastaruoju metu prarado bet kokį ryšį su jį globoti pasiryžusia Lietuvoje gyvenančia močiute.
M.Reikeras nesitiki, kad šis vaikas šią savaitę bylą nagrinėjančio teismo bus sugrąžintas auginti mamai, nes žemesniųjų teismų sprendimai Norvegijoje esą keičiami labai retai.
Todėl teisininkas taip pat mano, kad kovą dėl vaiko G.Leščinskienei gali tekti pradėti iš naujo jau po to, kai bus ratifikuota Hagos konvencija.
Tą patį tvirtina ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras A.Šešelgis sakydamas, kad prie Gabrieliaus atvejo bus galima grįžti po Hagos konvencijos ratifikavimo.
Hagos konvencija galios tik ateityje
Tiesa, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas pažymi, kad Hagos konvencija greičiausiai nebus taikoma tiems vaikams, kurie jau dabar įkurdinti pas globėjus.
„Tačiau, jei ateityje bus priimtas sprendimas dėl lietuvio vaiko paėmimo iš tėvų, privalės būti diskusija tarp Norvegijos ir Lietuvos ir tik tada bus priimamas sprendimas. Nebus automatiško perdavimo Lietuvai, tačiau bus artimesnis ir privalomas bendradarbiavimas“, – pernai lapkritį kalbėjo ambasadorius.
D.M.Halvorsenas tikino, kad po Gabrieliaus istorijos, kai vaiką bandyta neteisėtu būdu paimti iš globėjų šeimos ir parvežti į Lietuvą, pasitaikė dar keli panašūs atvejai, kai tėvai „grobė“ savo vaikus.
Išvis Norvegijoje šiuo metu gyvena apie 1,5 mln. vaikų. Vaikų teisių gynimo organizacijos skaičiuoja, kad kas penktam iš jų reikia kokios nors psichosomatinės pagalbos – jie yra rizikos grupėje.
Taip pat skaičiuojama, kad apie 12 proc. visų Norvegijoje gyvenančių vaikų tėvai turi problemų dėl priklausomybių arba turi kitokių psichologinių problemų, psichinių sutrikimų, ligų.
Tačiau vos 5–6 proc. Norvegijoje gyvenančių vaikų gauna kokią nors pagalbą ir tik 1 proc. vaikų yra padedama nepertraukiamai. Institucijose Norvegijoje gyvena vos 1,5 tūkst. vaikų. Dauguma jų priglaudžiami globėjų šeimose.
