Tiek televizija, tiek radiju pasitikintys nurodė po 67 procentus respondentų, atitinkamai 10 ir 11 procentų iš jų teigė visiškai pasitikintys šiais informacijos kanalais.
Televizija nepasitikintys nurodė 22 proc. respondentų, radiju – 14 proc.
Teigiančių, kad pasitiki spauda, buvo 56 procentai, nepasitikinčių – 21 procentas. Internetine žiniasklaida pasitikintys teigė 44, nepasitikintys – 22 proc. respondentų.
Socialiniais tinklais pasitikėjo 33, nepasitikėjo – 29 proc. respondentų, tačiau iš pasitikinčių vos vienas procentas teigė pasitikintis visiškai. Panašus yra ir ES vidurkis – 2 proc.
Internetinėmis vaizdo ir garso transliacijomis pasitiki 39, nepasitiki – 23 proc. respondentų.
Paklausti, ar mano galintys atskirti netikrą ir melagingą informaciją, 65 proc. lietuvių atsakė teigiamai.
23 proc. apklaustų lietuvių teigė beveik kasdien pastebintys neteisingos informacijos naujienose, dar 30 proc. teigė ją pastebintys bent kartą per savaitę. 21 proc. nurodė neteisingos informacijos nepastebintys arba tai nutinka labai retai.
83 procentai lietuvių teigė manantys, kad Lietuvoje netikrų naujienų sklaida yra aktuali problema. 37 proc. respondentų teigė manantys, kad ją turėtų spręsti žurnalistai, po 31 proc. nurodė manantys, kad tai turėtų būti nacionalinės valdžios ir pačių gyventojų iniciatyva.
Apklausa 28 ES valstybėse atlikta vasario 7–9 dienomis.
