Tokią statistiką neseniai Seime vykusioje konferencijoje, kur diskutuota apie ne Europos Sąjungos šalių piliečių gyvenimą šalyje, pateikė Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto ekspertas Karolis Žibas. Konferenciją surengė Tolerantiško jaunimo asociacija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, bendradarbiaudamos su Seimo nare Marija Aušrine Pavilioniene.
Palankiausiai nusiteikusi policija
Respondentai buvo paprašyti įvertinti įvairias sritis, kuriose imigrantams gali kilti ypatingų sunkumų. 84 proc. proc. apklaustųjų sutiko, kad jiems gali kilti problemų dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, 79 proc. – ieškant darbo, 64 proc. – dėl vaikų švietimo, 60 proc. – dėl sveikatos priežiūros.
Kad imigrantams sunku ieškoti būsto nuomai arba siekti socialinės paramos, įvairių paslaugų, sutiko po 58 proc. žmonių. Problemas dėl neigiamos visuomenės nuostatos pripažino 53 proc. respondentų. Vos 35 proc. jų įsitikinę, kad atvykėliai patiria smurtą ir net 43 proc. tam paprieštaravo.
Patys imigrantai taip pat buvo paprašyti atskleisti, ar per pastaruosius metus susidūrė su neigiama žmonių reakcija. Gerokai prastesnius rezultatus atskleidė 71 mūsų šalyje studijuojančio ne ES šalių piliečio apklausa. Tyrime dalyvavo ir 409 čia gyvenantys bei dirbantys ne ES šalių piliečiai, kurių patirtis – ne tokia skausminga.
Neigiamą požiūrį viešajame transporte patyrė net 61 proc. apklaustų studentų ir 5 proc. dirbančių imigrantų, parduotuvėje – atitinkamai 49 proc. ir 5 proc., kavinėje ar restorane – 29 proc. ir 3,2 proc., banke – 21 proc. ir 2,4 proc., iš sveikatos priežiūros specialistų – 19 proc. ir 3,4 proc., ieškant būsto – 16 proc. ir 5 proc., iš mokytojų ar dėstytojų – 9 proc. ir 2 proc.
Gana dažnai nesusivaldo net socialiniai darbuotojai, kurių darbas ir yra padėti socialiai atskirtiems asmenims (atitinkamai 17 proc ir 1,5 proc.).
Dažniausiai nepalankios reakcijos dirbantieji sulaukia būtent darbe – 8 proc., iš kaimynų – 7 proc. (studentų atveju – 31 proc.) ir ieškant darbo – 6 proc. (studentų atveju – 23 proc.).
Geriausiais žodžiais apklaustieji minėjo policiją – tik 7 proc. studentų ir 2,4 proc. sulaukė neigiamos pareigūnų reakcijos.
Labiausiai nenori afrikiečių ir kinų
Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais imigrantų Lietuvoje mažėjo. 2009-aisiais jų buvo apie 28,5 tūkst., o pernai – mažiau nei 26,6 tūkst. Didžiausia jų koncentracija – Vilniuje (beveik 10 tūkst., dominuoja turkai, kinai, baltarusiai) ir Klaipėdoje (3,8 tūkst.). Daugiau atvykėlių gyvena Pietų, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, rajonuose aplink Kauną ir prie Karaliaučiaus srities, Šiauliuose, Radvilškio rajone.
Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto profesorė dr. Vida Gudžinskienė minėtoje konferencijoje pristatė imigrantų ir Lietuvos piliečių bendradarbiavimo tyrimo rezultatus.
Jie patvirtino, kad skirtinga išorė lietuviams atrodo įtartina. „Ir charakterio savybės gali lemti bendradarbiavimą. Lietuviai atsargūs ir įtarūs kitaip atrodantiems“, „Seni žmonės juk niekada nematę tų juodaodžių, gyveno sovietų laikais, kai visi buvo daugmaž panašūs. O dabar atvažiavo juodaodžių, jie pirmąkart juos mato, todėl gal bijo. Nes sukelia šoką tokie žmonės ir reikia prisitaikyti“, „Ir tu gal nenorėtum išeiti su tuo žmogumi į gatvę, nes žvilgsniai, visokios replikos ir panašiai, tai irgi slegia“, – sakė tyrime dalyvavę žmonės.
Etninių tyrimų instituto tyrimas tai patvirtina: net šeši iš 10 apklaustųjų nenorėtų, kad į Lietuvą kraustytųsi žmonės iš Afrikos (tam pritaria vos 23 proc.), beveik tiek pat nenorėtų šalyje matyti kinų. Maždaug pusė respondentų nepritaria turkų, kazachų ir Pietų Kaukazo šalių (Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos) gyventojų imigracijai, nors, pavyzdžiui, lietuviai ir gruzinai nuo seno garsėja abipusėmis simpatijomis.
Palankiausiai gyventojai nusiteikę ukrainiečių ir baltarusių atžvilgiu (šiems imigrantams nepritaria tik po trečdalį apklaustųjų), toliau rikiuojasi rusai ir moldavai.
Socialinių neramumų nebijo
Sparčiai daugėja žmonių, galvojančių, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio imigrantų integracijai: nuo 31 proc. užpernai ir 33 proc. pernai iki 40 proc. šiemet. Nesutinkančiųjų sumažėjo nuo 60 proc. iki 42 proc.
Vertindami integracijos priemones, trys iš keturių pritarė lietuvių kalbos kursams ir vaikų švietimo organizavimui. 60 proc. žmonių sutiko, kad atvykėliams reikia teikti pagalbą tvarkant dokumentus (dėl leidimų gyventi, pašalpų ir pan.), pusė – nemokamas teisines konsultacijas, kiek daugiau – organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursai
Daugiau nei 40 proc. apklaustųjų pripažino, kad imigrantai nusipelno tokių pačių teisių kaip Lietuvos piliečiai į sveikatos priežiūros paslaugas ir darbe. Tačiau vienodai socialinei paramai pritarė vos trečdalis, dar mažiau – kad atvykėliams reikėtų suteikti socialinį būstą.
Paklausti, kokius sprendimus turėtų priimti Vyriausybė dėl imigrantų iš mažiau išsivysčiusių šalių, 71 proc. respondentų sutiko, kad juos reikėtų įsileisti tik jei šalyje būtų darbo. 30 proc. apklaustųjų leistų atvažiuoti visiems, kurie nori dirbti Lietuvoje, dvigubai daugiau griežtai apribotų atvykstančiųjų skaičių, o 24 proc. apskritai uždraustų atvykti dirbti.
Tik trečdalis apklaustųjų sutinka, kad imigrantai naudingi ekonomikai, kas antras galvoja priešingai. Žmonių nuomonė šiuo klausimu pastaraisiais metais vis prastėjo (2010 m. tokiai nuostatai pritarė 37 proc. žmonių, pernai – 35 proc.).
Daugumos kitų ES narių gyventojų požiūris į migrantus palyginti prastas. Į klausimą, ar imigrantai daug padeda jūsų šaliai, daugiau nei pusė respondentų teigiamai atsakė tik Švedijoje (79 proc.), Portugalijoje (66 proc.), Airijos ir Liuksemburge (po 56 proc.), Suomijoje (54 proc.) ir Nyderlanduose (53 proc.). Lietuvoje teigiamai atsakė vos 20 proc. žmonių ir šiuo požiūriu aplenkėme tik Vengriją, Čekiją, Estiją, Latviją bei Slovakiją.
Vis daugiau Lietuvos gyventojų (36 proc.) abejoja, kad imigrantai gali įplieksti socialinius neramumus (anksčiau tokių buvo apie 33 proc.). Tiesa, šiek tiek padaugėjo ir galvojančiųjų priešingai (nuo 51 proc. iki 53 proc.), likusieji neatsakė.
Prieš penkerius metus priimtoje Ekonominės migracijos reguliavimo strategijoje imigracijos politika ir integracijos priemonių įgyvendinimas buvo akcentuotas kaip prioritetas. Tiesa, integracijai buvo skirta vos viena priemonė.
