Stokodami teisinio raštingumo ir nežinodami, kaip tinkamai apginti savo teises, žmonės nesusidoroja netgi su elementariausių teisinių žinių reikalaujančiomis situacijomis.
Stokodami teisinio raštingumo ir nežinodami, kaip tinkamai apginti savo teises, žmonės nesusidoroja netgi su elementariausių teisinių žinių reikalaujančiomis situacijomis. Kokių veiksmų reikia imtis, kad žmonės galėtų gauti elementarių teisinių žinių, reikalingų jų kasdieniams gyvenime? Atsakymo į šį ir kitus aktualius visuomenės teisinio švietimo klausimus buvo ieškoma tarptautinėje konferencijoje „Teisinis švietimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“.
„Užuot kreipęsi į atitinkamą probleminį klausimą nagrinėjančią instituciją, žmonės iš karto kreipiasi į Respublikos Prezidentą arba teisingumo ministrą. Tokia situacija išties nėra džiuginanti ir iš esmės susiklostė dėl to, kad Lietuva neturi nuoseklios visuomenės teisinio švietimo sistemos, kuria vadovaujantis galėtų būti ugdoma Lietuvos piliečių teisinė sąmonė, keliamas teisinis raštingumas, sistemiškai teikiama teisinė informacija“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pasak ministro, per visą laikotarpį nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo mes stipriai pažengėme, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų mokymosi ar verslumo srityse, tačiau teisiniame švietime niekur nenueita. J. Bernatonis pasidžiaugė, kad Šešioliktoji Vyriausybė neliko abejinga visuomenės teisinio švietimo problemai ir teisinį švietimą numatė kaip vieną iš Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatų.
Lietuvos žmonėms labiausiai trūksta informacijos, susijusios su žmogaus teisių apsauga (35 proc.), bendrųjų teisinių žinių (35 proc.) ir dar 35 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems trūksta informacijos iš vartotojų teisių srities (35 proc.). Dar 28 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jiems nepakanka informacijos darbo teisės klausimais ir 21 proc. respondentų – nuosavybės teisės klausimais.
Pasak J. Bernatonio, formuodama ir įgyvendindama teisinio švietimo politiką, valstybė turėtų pradėti nuo mūsų jaunosios kartos. Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ surengtos apklausos duomenimis, 83 proc. respondentų mano, kad teisės įvadas turėtų būti dėstomas mokyklose ir gimnazijose, dar 87 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad su teisės pagrindais turėtų būti supažindinti visi Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtiniai.
„Jau mokykloje vaikai turėtų būti mokomi ir skatinami savarankiškai apginti savo teises ir laisves. Kadangi mokyklos suole įgytos teisinės žinios leistų tinkamai pasiruošti savarankiškai gyventi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje“, – įsitikinęs teisingumo ministras.
Juozas Bernatonis sako, kad geriausią visuomenės teisinio švietimo rezultatą pasiektume, jei visose šalies mokyklose atsirastų savarankiška teisinio švietimo disciplina, turinti tinkamai parengtus mokytojus, tvarkaraštyje užfiksuotas pamokas, mokymo medžiagą ir visas kitas reikiamas metodines priemones.
Pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį suorganizuotoje tarptautinėje visuomenės teisinio švietimo konferencijoje dalyvavęs Norvegijos Tarptautinės teisės ir politikos instituto direktorius Njål Høstmælingen sakė, kad tai padaryti nebus lengva. Pasak svečio, Lietuva pasirinko teisingą kelią, tačiau juo dar reikės nemažai nueiti.
„Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė dar keletą įdomių faktų. Paaiškėjo, kad Lietuvos žmonėms labiausiai trūksta informacijos, susijusios su žmogaus teisių apsauga (35 proc.), bendrųjų teisinių žinių (35 proc.) ir dar 35 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems trūksta informacijos iš vartotojų teisių srities (35 proc.). Dar 28 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jiems nepakanka informacijos darbo teisės klausimais ir 21 proc. respondentų – nuosavybės teisės klausimais.
