Pernai lapkritį ir gruodį atlikta apklausa parodė, jog 45 proc. Lietuvos gyventojų domisi ES reikalais. Nors tai 6 proc. mažiau negu ES vidurkis, per metus Lietuvoje besidominčiųjų padaugėjo 8 proc. Net 78 proc. lietuvių pastaruoju metu žiniasklaidoje skaitė ar girdėjo apie Europos Parlamentą (Europoje tokių – 64 proc.). Kita vertus, apklausa atskleidė prastėjančias lietuvių žinias apie tai, kad EP nariai posėdžiauja ir sprendžia ne pagal savo šalis, o pagal frakcijų priklausomybę. Per metus Lietuvoje padaugėjo manančiųjų atvirkščiai, taip pat nežinančiųjų atsakymo.
Nors daugumai pirmasis informacijos apie EP šaltinis tebėra televizija, ją sparčiai vejasi internetas. Lietuvoje 54 proc. gyventojų teigia informaciją apie EP gaunantys iš televizijos, o 50 proc. – iš interneto (prieš metus šie skaičiai siekė 61 ir 43 proc.). Interneto populiarumu Lietuva 7 proc. lenkia ES vidurkį. Internetu daugiausia naudojasi jaunesnieji iki 40 metų. Televizijos ir spaudos populiarumas EP naujienų srityje Lietuvoje per metus sumažėjo po 7 proc. Įdomu tai, kad 3 proc. padidėjo radijo populiarumas – jis pirmąkart aplenkė spaudą. Radijuje EP naujienas išgirsta 20 proc. lietuvių (tai 5 proc. lenkia ES vidurkį), o spaudoje jas perskaito vos 18 proc. (ES vidurkis – net 33 proc.).
60 proc. lietuvių ir 43 proc. europiečių Europos Parlamentą vertina neutraliai, o 27 proc. lietuvių ir europiečių – teigiamai. Vos 10 proc. lietuvių EP vertina neigiamai, tuo tarpu ES vidurkis – 28 proc. Šie rodikliai per metus beveik nepasikeitė. 70 proc. lietuvių EP vertina kaip demokratišką (ES vidurkis – 62 proc.), o 54 proc. – kaip įsiklausantį į piliečių nuomonę (Europoje taip mano tik 35 proc. gyventojų). 35 proc. lietuvių įsitikinę, kad EP yra per mažai žinomas. Nors tai 15 proc. daugiau negu prieš metus, Lietuvoje padėtis daug geresnė negu ES vidurkis (47 proc.), o Latvijoje taip mano net 51 proc. gyventojų. 28 proc. lietuvių teigia, kad EP yra neefektyvus (ES vidurkis – 46 proc.). 53 proc. lietuvių pageidauja stipresnio EP vaidmens, 22 proc. – esamo, o 16 proc. – silpnesnio (pastarasis rodiklis 5 proc. mažesnis negu ES vidurkis). Taigi lietuvių turimas Europos Parlamento įvaizdis yra daug geresnis negu daugumos europiečių.
Paklausti, apie kokią EP ar ES veiklos sritį norėtų daugiau sužinoti, 34 proc. Lietuvos gyventojų paminėjo energetikos ateitį (ES vidurkis – vos 19 proc.). 30 proc. lietuvių pageidauja daugiau žinių apie savo teises, taip pat apie ES vaidmenį kovojant su krize. 28 proc. domisi ES užimtumo politika, 24 proc. – vartotojų teisių apsauga, 23 proc. – imigracijos ir prieglobsčio politika. 21 proc. lietuvių domisi ES žemės ūkio politika – pernai tokių buvo tik 15 proc. Iškilus būsimų žemės ūkio išmokų klausimui, šia tema daug domimasi visose Baltijos šalyse, tuo tarpu ES vidurkis – tik 11 proc.
Įdomu tai, kad apklausos metu euro ateitimi Lietuvoje domėjosi vos 9 proc. gyventojų, tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis siekė 19 proc. Paklausti apie sritis, kurioms Europos Parlamentas turėtų teikti pirmenybę, 62 proc. lietuvių paminėjo žmogaus teisių apsaugą, 59 proc. – ekonominės politikos koordinavimą (ES vidurkis – tik 35 proc.), 57 proc. – skurdo mažinimą.
