Absoliuti dauguma (78 proc.) apklausos metu išsakiusių nuomonę taip pat yra įsitikinę, kad, jei Lietuva būtų užpulta kokios nors šalies, turėtume priešintis ginklu.
Lietuvos pasirengimu savarankiškai apsiginti, kol sulauktų pagalbos iš sąjungininkų, teigia tikintys 35 proc., tačiau net 71 proc. apklaustųjų neabejoja, kad NATO tikrai gintų Baltijos šalis, jei jos būtų užpultos.
Pasak tyrimo vadovės prof. Ainės Ramonaitės, labai svarbu ir tai, jog visuomenė pasitiki ne tik Lietuvos kariuomene ar NATO, bet ir savo bendrapiliečių valia gintis: 63 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad karo atveju Lietuvos visuomenė sugebėtų susiorganizuoti visuotinį pasipriešinimą (ginklu arba taikiomis priemonėmis), dauguma apklaustųjų mano, kad ne mažiau kaip pusė suaugusių Lietuvos gyventojų aktyviai prisidėtų prie pasipriešinimo.
Iš visų apklaustųjų 42 proc. neabejoja, kad asmeniškai prisidėtų prie šalies gynybos, 25 proc. prisidėti nėra nusiteikę, o likęs trečdalis nėra tikri, kaip elgtųsi.
Tyrimo duomenų analizė rodo, kad asmeninis pasiryžimas prisidėti prie gynybos labai priklauso nuo lyties ir amžiaus: asmeniškai prisidėti prie šalies gynybos pasiryžę 66 proc. 16-29 m. vyrų, o tarp to paties amžiaus moterų arba tarp vyrų virš 70 metų nusiteikimas asmeniškai užsiimti valstybės gynimu gerokai mažesnis.
„Gyventojai nežiūri į esamą padėtį ir galimus pavojus pro rožinius akinius – atsakydami į klausimus blaiviai svarsto savo galimybes. Vis dėlto jaučiamas visuomenės ryžtas ir poreikis būti pasirengusiems atremti galimas grėsmes“, – pastebi Ainė Ramonaitė.
Apklausa taip pat parodė, kad gyventojai nestokoja palaikymo šauktinių kariuomenei: net 87 proc. apklaustųjų mano, kad jauni vyrai privalo atlikti karinę tarnybą, 25 proc. pritaria, kad privalomą karinę tarnybą turėtų atlikti ir moterys. Didžioji dauguma gyventojų (72 proc.) taip pat mano, kad privalomo karinio rengimo pamokų reikėtų ir mokyklose.
„Tokiame visuomenės nuostatų kontekste logiškai atrodo ir mūsų valstybės veiksmai – šauktinių grąžinimas, ginkluotės įsigijimai, suintensyvėjusios bendros pratybos su kitų NATO šalių kariuomenėmis“, – teigia tyrimo grupę subūrusio Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) vadovas dr. Tomas Žalandauskas.
„Lietuvos Konstitucijoje ir kituose dokumentuose įtvirtinta kiekvieno piliečio pareiga ginti valstybę ir jos nepriklausomybę nuo galimos agresijos. Tyrimo metu siekėme ieškoti atsakymų, kiek pati Lietuvos visuomenė tam pasiruošusi, kiek Lietuvos piliečiai patys pasiryžę prisidėti prie gynybos taikiomis ar ginkluotomis priemonėmis, jei iškiltų toks poreikis, ir nuo ko tas pasiryžimas priklauso. Taikydami naujausius kompiuterinių socialinių mokslų metodus, mėginsime modeliuoti galimus pasipriešinimo scenarijus“ – apie BPTI suburtos tarpdisciplininės mokslininkų ir ekspertų grupės tikslus pasakoja prof. A.Ramonaitė.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą BPTI užsakymu 2017 m. vasario 22–kovo 10 d. atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Tyrimo metu apklausti 1306 tikimybinės atrankos būdu atrinkti Lietuvos gyventojai nuo 16 metų.
Krašto apsaugos ministerijos inicijuotą tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
