Renginys prieštaringai vertinamas ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl kai kurių organizatorių. Pavyzdžiui, internete neseniai dalintasi protesto akcijos vedėju ir scenaristu įvardijamo Artūro Orlausko pareiškimais, kuriais jis grasino „nušluoti „nafig“ visą tą Seimą“, parlamentarus vadino necenzūriniu žodžiu, ragino apsupti Seimą, kol šis paklus reikalavimams.
Pavyzdys – I.Šimonytės santykiai su mama
Karštas diskusijas dėl šeimos instituto pastaruoju metu įplieskė Seime numatomas svarstyti Partnerystės įstatymas ir valdančiųjų nesutarimai, ar LGBT partnerius pripažinti šeima.
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus žodžiais, tarptautiniai teisės dokumentai žmogaus teisių srityje konstatuoja, kad asmens privatus gyvenimas nėra reguliuojamas. „Valstybė turėtų kuo mažiau kištis į asmeninius santykius, į šeimos gyvenimą“, – portalui 15min sakė jis.
Tai reiškia, kad privatus gyvenimas apsaugotas, žmonės patys gali apsispręsti, kas laikoma šeima, juoba kad jos samprata yra plati. Vieniems šeima – tik sutuoktinis ir kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai, kitiems – ir tėvai, suaugę vaikai, broliai ar seserys, jų atžalos. Pavyzdžiui, italai palaiko itin artimus santykius su gimdytojais, ten šeimai priklauso kelių kartų atstovai.
Lietuvoje esą panašiai nėra griežtų ribų. V.Valentinavičius kaip gražų pavyzdį pateikė premjerės Ingridos Šimonytės santykius su dabar jau mirusia mama. Nors politikė asmeninių reikalų nėra linkusi viešinti, yra pasakojusi, kaip sunkiai sergančią mamą slaugydavo.
„Šeimos samprata apskritai neapibrėžta jokiame dokumente, kalbama tik apie santuoką. Net Europos Žmogaus Teisių Teismas apie šeimą nekalba, – aiškino pašnekovas. – Ji suvokiama plačiai. Tai susiję su tam tikromis šeimos tradicijomis. Man šeima gali būti sesuo, santykiai su kuria labai artimi, kitam – kažkas daugiau.
Negalima apibrėžti šeimos sampratos, ji kinta, priklauso nuo mūsų pačių, nuo gyvenimo aplinkybių. Man šeima buvo ir yra ir partneris, ir sesuo, ir amžiną atilsį mama.“
