Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 15

Lietuviai seniai kuria ne vien tokias šeimas, kokias gins maršo dalyviai

Šeštadienį rengiamo Didžiojo šeimos gynimo maršo organizatoriai žada protestuoti prieš lyčių ir LGBT+ bendruomenės lygias teises visuomenėje bei Stambulo konvencijos ratifikavimą, taip pat išreikšti paramą tradicinei šeimai. Tačiau sociologų tyrimai ir statistika rodo, kad nuo seno įprastas šeimos modelis – vaikus auginantys susituokę tėvai – nėra nei vienintelis Lietuvos visuomenėje, nei labai tradicinis. Žmonės noriai renkasi gyventi ir net vaikus gimdyti be formalios santuokos, šeima laiko ne vien sutuoktinius ir atžalas, bet ir tolimesnius giminaičius, net kaimynus ir vadovus, o vestuves kartais rengia ir tėvų ar draugų pageidavimu – nes tokia tradicija ar norisi pašvęsti.
Tėvas su dukra
Tėvas su dukra / 123RF.com nuotr.

Renginys prieštaringai vertinamas ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl kai kurių organizatorių. Pavyzdžiui, internete neseniai dalintasi protesto akcijos vedėju ir scenaristu įvardijamo Artūro Orlausko pareiškimais, kuriais jis grasino „nušluoti „nafig“ visą tą Seimą“, parlamentarus vadino necenzūriniu žodžiu, ragino apsupti Seimą, kol šis paklus reikalavimams.

Pavyzdys – I.Šimonytės santykiai su mama

Karštas diskusijas dėl šeimos instituto pastaruoju metu įplieskė Seime numatomas svarstyti Partnerystės įstatymas ir valdančiųjų nesutarimai, ar LGBT partnerius pripažinti šeima.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus žodžiais, tarptautiniai teisės dokumentai žmogaus teisių srityje konstatuoja, kad asmens privatus gyvenimas nėra reguliuojamas. „Valstybė turėtų kuo mažiau kištis į asmeninius santykius, į šeimos gyvenimą“, – portalui 15min sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Valentinavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Valentinavičius

Tai reiškia, kad privatus gyvenimas apsaugotas, žmonės patys gali apsispręsti, kas laikoma šeima, juoba kad jos samprata yra plati. Vieniems šeima – tik sutuoktinis ir kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai, kitiems – ir tėvai, suaugę vaikai, broliai ar seserys, jų atžalos. Pavyzdžiui, italai palaiko itin artimus santykius su gimdytojais, ten šeimai priklauso kelių kartų atstovai.

Lietuvoje esą panašiai nėra griežtų ribų. V.Valentinavičius kaip gražų pavyzdį pateikė premjerės Ingridos Šimonytės santykius su dabar jau mirusia mama. Nors politikė asmeninių reikalų nėra linkusi viešinti, yra pasakojusi, kaip sunkiai sergančią mamą slaugydavo.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė dalyvavo aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2021“
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė dalyvavo aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2021“

„Šeimos samprata apskritai neapibrėžta jokiame dokumente, kalbama tik apie santuoką. Net Europos Žmogaus Teisių Teismas apie šeimą nekalba, – aiškino pašnekovas. – Ji suvokiama plačiai. Tai susiję su tam tikromis šeimos tradicijomis. Man šeima gali būti sesuo, santykiai su kuria labai artimi, kitam – kažkas daugiau.

Negalima apibrėžti šeimos sampratos, ji kinta, priklauso nuo mūsų pačių, nuo gyvenimo aplinkybių. Man šeima buvo ir yra ir partneris, ir sesuo, ir amžiną atilsį mama.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais