Kaip rašoma pranešime spaudai, galimam ES kariuomenės sukūrimui pritartų daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) Lietuvos piliečių. Šiek tiek mažiau pritariančiųjų tam būtų Latvijoje, o Estijoje jų tik 56 proc. Visoje ES vos daugiau nei pusė (53 proc.) piliečių pritartų galimam ES kariuomenės sukūrimui.
Apklausos duomenimis, labai daug lietuvių (81 proc.) pritaria bendrai ES valstybių narių energetikos politikai. Europoje šiam prioritetui pritaria 70 proc. gyventojų.
Mažiausiu prioritetu tiek Lietuvos, tiek visos ES gyventojai laiko tolesnę ES plėtrą, įtraukiant kitas šalis ateityje.
Mažiausiu prioritetu tiek Lietuvos, tiek visos ES gyventojai laiko tolesnę ES plėtrą, įtraukiant kitas šalis ateityje. Jam pritaria 59 proc. Lietuvos ir tik 38 proc. ES piliečių. Šis prioritetas yra vienas iš dviejų, kuriems parama per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje sumenko. Kitas prioritetas, kuriam palaikymas Lietuvoje sumažėjo, yra bendra ES politika dėl migracijos. Šis prioritetas buvo vienas iš labiausiai palaikomų Lietuvoje prieš penkerius metus (2010 m. tam pritarė 84 proc. lietuvių), o šiuo metu tik du trečdaliai (67 proc.) lietuvių pritaria bendrai ES politikai dėl migracijos.
Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma ES piliečių gana teigiamai vertina imigraciją iš kitų ES šalių ir gerokai mažiau teigiamai – imigraciją iš trečiųjų šalių. Beveik 7 iš 10 (69 proc.) Lietuvos piliečių teigia, kad imigracija iš kitų ES šalių kelia teigiamus jausmus, tačiau tik ketvirtadalis (19 proc.) sako, kad tokius pat jausmus kelia ir imigracija iš ne ES valstybių narių. 9 iš 10 ES piliečių pritaria, kad reikėtų imtis papildomų priemonių kovojant su nelegalia žmonių imigracija iš ne ES šalių. Lietuvoje 52 proc., o ES – 65 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų šalis turėtų padėti pabėgėliams.
Vienas iš prioritetų, į kurį požiūris pakito teigiama linkme, yra euras. Įvedus Lietuvoje eurą, piliečių požiūris į jį, kaip į bendrą ES valiutą, užtikrinančią ekonominę ir pinigų sąjungą, pagerėjo. Šiuo metu net du trečdaliai pritaria šiam ES prioritetui, kai prieš penkerius metus tokių gyventojų buvo tik 51 proc.
Lietuvos gyventojų taip pat buvo paklausta, ar jie yra patenkinti savo gyvenimu. 75 proc. apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai. Tiesa, šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo dalies artimiausių kaimynų: Lenkijoje yra 85 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 80 proc. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Danijos piliečiai (98 proc. patenkintųjų).
Lietuvos piliečių nuomonė apie šalies ekonomikos padėtį pastaruosius metus gerėjo. Manančiųjų, kad situacija yra gera, per paskutiniuosius metus padaugėjo 1 procentiniu punktu nuo 36 proc. 2014 m. iki 37 proc. 2015 m.
O palyginti su 2009 m. rudeniu taip manančiųjų padaugėjo net 32 procentiniais punktais. Tiesa, kol kas dar nepasiektas 2006 m. rudens lygmuo, kai net 49 proc. piliečių manė, kad Lietuvos ekonomikos padėtis yra gera.
Visą Eurobarometro Lietuvos ataskaitą galite rasti čia.
Eurobarometro tyrimas atliktas 2015 m. lapkričio mėnesį visose 28 ES valstybėse narėse. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausti 1005 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius – 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.
