R.Vilgalį, kuris pernai atidarė alkoholio gamyklą „Brolių Vilgalių alkoholinių gėrimų kompaniją“, apima dviprasmiai jausmai, kai parduotuvių lentynose pamato krupniką. Šį lietuvių ir lenkų gėrimą gamindavo ir jo tėvas.
„Tai medus su prieskoniais ir natūralus alkolis“, – alkoholinio gėrimo sudėtines dalis vardija R.Vilgalys, pridurdamas, kad gėrimo skonis lyg imbierinio sausainuko.
„Tai gėrimas, turintis daug poskonių. Ką mes darysime, tai gaminsime gėrimą lygiai taip, kaip tai darydavome namuose“, – sakė R.Vilgalys.
Vyras dienas nuolat leidžia savo kompanijoje, Ramseur gatvėje, Durhame, kur anksčiau buvo bokso mokykla.
Jis vis dar tvarko dokumentus, kad galėtų plėsti krupniko pardavimų tinklą, ir tikisi visus tam būtinus reikalavimus įgyvendinti iki rugsėjo. Tuomet krupniko bus galima įsigyti ir restoranuose.
Gamindamas krupniką R.Vilgalys laikosi ne tik savo etninių šaknų, bet ir saitų su gimtine. Jis augo Durhame, studijavo Kalifornijoje, o po mokslų vėl grįžo į miestą, kuriame užaugo.
„Kai sugrįžau į Durhamą, negalėjau atsistebėti. Jis buvo toks pasikeitęs. Pamačiau besikuriančias verslo įmones, kurios rodė, kad realybe tampa tai, apie ką aš svajojau. Jos buvo itin lokalios ir stengėsi palaikyti tiesioginį kontaktą tarp ūkininkų ir žmonių, kurie vartoja jų gaminius“, – kalbėjo vyras.
R.Vilgalio mokslai universitete niekuo nebuvo susiję su alkoholio pramone. Kalifornijos universitete, Santa Barbaroje, jis studijavo kūrybinį rašymą ir literatūrą bei planavo tapti rašytoju. Ši svajonė vis dar gyva, tačiau į pirmąjį vyro gyvenimo planą dabar stojo krupniko gamyba. Jis baigė Durhamo techninių mokslų kolegiją ir pradėjo domėtis alkoholinių gėrimų industrija.
„Tai buvo dalykas, apie kurį nuolat kalbėdavomės su tėvu. Pirmiausia jis buvo gana skeptiškas ir teigė, kad aš nerasiu tinkamų produktų, nes pats gamindavo krupniką namuose. Dabar aš galiu pasakyti, kad juos turiu“ – pasakojo savo idėjos istoriją R.Vilgalys.
Tai, kad krupnikas gali būti populiarus, vyras suprato pamatęs, kaip mielai jį geria jo draugai ir pažįstami.
„Nepažįstami žmonės pradėjo man rašyti elektroninius laiškus, klausdami iš kur galėtų gauti krupniko, kuriuo juos pavaišindavo mano draugai. Tai nebūtinai kasdienis gėrimas. Aš pats mėgstu alų, tačiau specialiomis progomis, ypač žiemą, kai šalta, jis labai tinka. Galima gaminti ir kokteilius su imbieriniu alumu ar kava“, – pasakojo R.Vilgalys.
Krupnikui pagaminti vyras sunaudoja milžiniškus kiekius medaus. „Aš kalbėjausi su daugybe vietos bitininkų. Dauguma iš jų žiūrėjo į mane kaip į pamišėlį, kai pasakydavau, kad man reikia 200 galonų medaus“, – pasakojo verslininkas.
Jis ketina pats įsigyti spirito varyklą ir iš vietinių gamintojų pirkti būtinus prieskonius: cinamoną, kardamoną, imbierą ir apelsinų žieveles.
Be to, vyras norėtų, kad spirito varykla būtų tvari. Dabar jo gamykloje naudojama elektra, tačiau ateityje vyras norėtų naudoti biokurą ar deginti medžio granules.
Pradėdamas verslą lietuvių kilmės vyras įkūrė įmonės steigėjų klubą, kurie galėtų prisidėti prie įmonės finansavimo. Dabar įmonė turi 84 steigėjus.
„Dabar planuose siekis įsigyti didesnes patalpas ir atidaryti barą, kuriame visi galėtų klausytis muzikos, žiūrėti meno kūrinius ir ragauti krupniką“, – svajonėmis dalijosi R.Vilgalys.
