Ši atmaina nustatyta Vilniaus Santaros klinikose, atliekant iš Anykščių gautų mėginių sekoskaitą.
Mutacijų kombinacija unikali
Antradienį paskelbta, kad rajone nustatyti 35 užsikrėtimo dar neidentifikuota koronaviruso atmaina su mutacija E484K atvejai.
Trečiadienį paaiškėjo, kad viruso variantas jau spėjo išplisti kitur Lietuvoje – Vilniaus, Kauno, Utenos, Marijampolės apskrityse.
Viena iš sekoskaitą Santaros klinikose atliekančių mokslininkų I.Olendraitė greta akivaizdžios nerimą keliančios viruso S baltymo mutacijos E484K įžvelgė nemažai kitų.
Dėl to galima kalbėti ne apie pavienę mutaciją, bet apie naują viruso variantą.
Ši atmaina jau žinoma kaip linija B.1.620.
Pasak kartu dirbančio genominio epidemiologo dr. Gyčio Dudo, šios mutacijos ir delecijos (tai yra mutacija, kai chromosoma praranda didelę nukleotidų seką) būdingos vadinamosioms nerimą keliančioms viruso atmainoms (angl. variant of concern, VOC).
Jau žinomi ar atsirandantys viruso variantai skirstomi į tris grupes: dėmesio vertus, keliančius nerimą ir turinčius rimtų pasekmių (pastariesiems dar nepriskiriama nė viena atmaina).
„Dauguma B.1.620 turimų mutacijų yra žinomos pavieniui iš VOC'ų ir visa jų kombinacija yra išties unikali, – portalui 15min sakė G.Dudas. – Ši atmaina taip pat turi savų unikalių mutacijų.“
Siūlo skubiai stabdyti plitimą
Minėta mutacija E484K buvo nustatyta beveik visose kiek didesnį susirūpinimą keliančiose atmainose (B.1.351, kuri pagal pirmojo aptikimo vietą vadinama Pietų Afrikos Respublikos, P.1 ir P.2 – braziliškose, B.1.525 ir B.1.526 – Niujorko).
„Visur, kur yra būtent E484K mutacija, reikia kreipti dėmesį ir stabdyti, kiek įmanoma“, – portalui 15min teigė I.Olendraitė.
Anot jos, visos nerimą keliančios atmainos turi bendrų įvairių mutacijų.
Jų pavieniui randama ir kitose sekose: „Daug tų VOC’ų turimų mutacijų – visa kombinacija įvairių blogųjų atmainų mutacijų – matoma ir šioje atmainoje.“
„Bet kol tos sekos yra tik visiškai pavienės ir mutacijos tik pavienės – ne kombinacijos, tol gerai. O čia turime daug mutacijų vienoje vietoje – kas, panašu, padarys B.1.620 irgi variant of concern (susirūpinimą keliančiu variantu – 15min), – įspėjo pašnekovė. – Tik jei greitai ją išgaudysim ir neleisim plisti (kas kol kas vyksta Lietuvoje, kitur galbūt tiek daug neplinta), bus gerai.
Tačiau, žinant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pajėgumus ir galimybes, gali nebūti gerai. Nors galbūt, sutelkus visą dėmesį ir pastangas, bus puikus NVSC darbas!“
Guodžia tai, kad nėra vienos mutacijos
Mutacija vadinama E484K, nes atsiranda 484-oje pozicijoje, kai glutamo rūgštį (E) pakeičia natūraliuose baltymuose randama aminorūgštis lizinas (K).
Būtent šia vieta virusas jungiasi prie ląstelėje esančio receptoriaus – angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE2).
NVSC Utenos departamento direktorės Birutės Sapkauskienės žodžiais, kol kas nepastebima, kad žmonės, užsikrėtę naująja atmaina, sirgtų sunkiau.
Apie trečdalis užsikrėtusiųjų jau pasveiko. Didelė dalis užsikrėtusiųjų jokių simptomų nejaučia, tarp jų yra ir keli paskiepyti asmenys.
Bet rajone yra aštuoni aktyvūs protrūkiai.
Ar naujasis viruso variantas sukels sunkesnę ligą, kol kas nežinoma.
„Šios informacijos neturėsime gana ilgai, nes kol kas esame pirmoji pasaulio šalis, sąmoningai kovojanti su šia atmaina“, – pažymėjo G.Dudas.
„Su B.1.620 gerai tik tiek, kad joje nėra mutacijos N501Y (ji aptinkama nerimą jau keliančiuose variantuose ir, manoma, lemia geresnį perdavimą kitam žmogui – 15min), tad, tikėtina, ne taip greitai plinta.
Tačiau aplink Anykščius visai daug protrūkių ir yra užsikrėtusių jau paskiepytų žmonių. Dabar esmė – neleisti atmainai išplisti. Galbūt gerai tai, jog B.1.1.7 (britiškasis variantas – red. past.) gal ir turėtų ją nukonkuruoti.
Bet užtat dabar reikia mums, atliekantiems sekoskaitą, Sveikatos apsaugos ministerijai ar NVSC akylai stebėti dėl lengvesnio plitimo ir dinamikos laiko tėkmėje.“
Galima užsikrėsti ir persirgus, ir pasiskiepijus
Britiškoji atmaina lengviau plinta (manoma, jog galbūt dėl minėtos mutacijos N501Y), bet gera žinia, pasak I.Olendraitės, yra ta, kad ji neturi E484K.
„O ši bloga tuo, jog žmonės, kurie persirgę kitomis atmainomis ar paskiepyti dabartinėmis vakcinomis, gali užsikrėsti dar kartą, tik, tikėtina, esamas imunitetas vis tiek bent šiek tiek apsaugos“, – kalbėjo mokslininkė.
Tiesa, kartais ir B.1.1.7 pasigauna mutaciją E484K, o tai – labai blogai.
„Todėl visus tuos atvejus reikia gaudyti ir izoliuoti/likviduoti, kiek galim, iki kol gal rudenį bus atnaujintos vakcinos su būtent šita ir kitomis mutacijomis“, – apibendrino pašnekovė.
Mokslininkų manymu, E484K siejama su didesniu atsparumu vakcinai.
Šią mutaciją turintys variantai esą gali pasprukti nuo natūraliai – persirgus ar pasiskiepijus įgyto imuniteto (mažiausiai vienos monokloninių antikūnų formos).
Kitaip tariant, ar po ligos, ar po skiepo susiformavę antikūnai bent 10 kartų silpniau kovoja su šią mutaciją turinčiu virusu, taigi įmanoma užsikrėsti ir pakartotinai, ir pasiskiepijus.
Greičiausiai kaip tik dėl šios mutacijos PAR aptikta atmaina gali lengviau užsikrėsti net paskiepyti ar COVID-19 persirgę žmonės.
Manoma, kad iš šios atmainos E484K perėmė britiškoji (tiesa, ji pasitaiko ne visuose britiškojo varianto genomuose).
Atmaina atkeliavo iš Europos
Tiesa, atmaina B.1.620 atsirado ne Lietuvoje, todėl nereikėtų skubėti ją vadinti lietuviška.
G.Dudo duomenimis, į mūsų šalį ji pateko du kartus iš Europos: iš Prancūzijos ir greičiausiai iš Belgijos.
Nedaug šios atmainos genomų buvo aptikta Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, JAV.
Spėjama, kad atmaina necirkuliuoja plačiai Europoje, tik dažnai čia užklysta.
SARS-CoV-2 genomų duomenų bazėje GISAID sukaupti duomenys ir kitų mokslininkų turima informacija rodo, kad tarp 28 dabar žinomų šios atmainos atvejų kitur Europoje buvo 4 keliautojai, grįžę iš Kamerūno (bent vienas – į Prancūziją).
Genomuose iš Kamerūno pavyko aptikti vien tolimus šios atmainos „giminaičius“, kurie leidžia atkurti tik mažą šios linijos evoliucijos dalį.
Lietuvoje iki šiol aptiktos dvi nerimą keliančios SARS-CoV-2 atmainos.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, atliekant sekoskaitos tyrimus, nuo vasario buvo nustatyta 2 096 britiškos ir 12 – Pietų Afrikos Respublikos atmainos atvejų.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
