Praėjusią savaitę darbo neteko KMPMC viešųjų ryšių koordinatorius Ignas Šalnaitis. Paradoksalu, bet tarnybinę nuobaudą jis gavo už tai, kad laiku neatsakė į 15min klausimą. Tai centro vadovybei tapo formaliu pagrindu jį nušalinti nuo pareigų.
Su redakcija I.Šalnaitis, kaip ir dešimtys kitų šaltinių, atvirai bendravo nuo pirmųjų tyrimų apie KMPMC. Neįtikėtina, kad savo vardu ir pavarde liudijančių žmonių minimi faktai iki šiol nesulaukė deramo teisėsaugos institucijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) dėmesio.
Šiame interviu Ignas atvirai papasakojo apie valstybės pinigų grobstymo schemas, į kurias buvo įtrauktas ir jis pats. Redakcija tikisi, kad ŠMM vadovybė bei teisėsaugos institucijos pagaliau imsis veiksmų kaltiems asmenims nustatyti bei nubausti.
– Ignai, kaip atsiradai KMPMC?
– Čia įsidarbinti man pasiūlė amžiną atilsį mano dėdė. Susitikau su direktore, pakalbėjome ir mane priėmė. Tapau profesijos mokytoju Smulkaus verslo organizavimo skyriuje. Beje, taip įdarbinta didžioji dalis darbuotojų nepriklausomai nuo to, ką jie iš tiesų daro. Pirmas įspūdis buvo geras – viskas blizga, patalpos įspūdingos, direktorės kabineto sienos apmušalais išmuštos. Personalas irgi buvo labai mandagus.
Iš karto nustebino įdarbinimo reikalai. Buvau įformintas profesijos mokytoju, nors jokio pedagoginio išsilavinimo neturėjau. Atėjau po politikos mokslų studijų Vytauto Didžiojo universitete.
Kurį laiką neturėjau net savo darbo vietos. Jau buvau apsisprendęs išeiti, bet man pasiūlė Sveikatos priežiūros skyriuje dirbti administratoriumi. Pakeičiau į motinystes atostogas išėjusią sekretorę.
Po dvejų metų man buvo pasiūlyta eiti į marketingo skyrių. Ten dirbti labai patiko. Buvau viešųjų ryšių koordinatorius, atsakingas už tinklalapį, socialinius tinklus, fotografavau, organizuodavau renginius, bendravau su partneriais.
– Esi sakęs, kad darbą teko derinti su studijomis?
– Nebuvau niekuo išskirtinis. Vos tik pradėjęs dirbti sulaukiau pasiūlymo fiktyviai mokytis. Pirmiausia nebuvęs nei vienoje paskaitoje baigiau Apeigų ir švenčių organizavimą KMPMC Smulkaus verslo organizavimo skyriuje.
Buvau nuėjęs tik į egzaminą, bet tuo metu dirbau šiame skyriuje, todėl buvau vienas iš tų žmonių, kurie tuos egzamino klausimus ir rengė.
Nė minutės nebuvau paskaitose, nedariau nei vieno rašto darbo, net nežinau baigiamojo darbo temos. Diplomą gavau.
Po to sekė masažo studijos. Čia paskaitas lankiau tris mėnesius, nes pačiam buvo įdomu, bet po to pritrūko laiko ir daugiau jose nesilankiau. Nors studijos trunka dvejus metus, jas sėkmingai baigiau net nebuvęs praktiniame egzamine. Turiu diplomą.
Visa tai buvo profesinio mokslo studijos, bet man buvo pasiūlytas ir aukštojo mokslo diplomas. Šv. Ignaco Lojolos kolegija veikia lygiai tais pačiais principais. Ilgą laiką spyriojausi ir nesutikau. Man artimieji siūlė nesivelti į tokius dalykus, bet galiausiai sutikau studijuoti ortopediją.
Man buvo skirtas tikslinis finansavimas. Tai reiškia, kad 80 proc. studijų kainos apmokėjo valstybė. Viena iš sąlygų tokio finansavimo buvo tai, kad baigęs studijas 3 metus turėjau atidirbti.
Nė minutės nebuvau paskaitose, nedariau nei vieno rašto darbo, net nežinau baigiamojo darbo temos. Diplomą gavau. Po studijų buvau formaliai įdarbintas KMPMC Sveikatos priežiūros skyriuje. Dvejus metus ten dirbau profesijos mokytoju.
Man niekas nesikeitė, nes, kaip ir sakiau, nesvarbu, kuo realiai užsiima, daugelis KMPMC darbuotojų yra įdarbinti profesijos mokytojais.
– Kodėl tokie įžūlūs piktnaudžiavimai nepaaiškėjo anksčiau?
– Man pačiam keisčiausia buvo, kad ši programa ne tik buvo teigiamai įvertinta, bet ir buvo akredituota dar trejiems metams. Nė kiek neperdedu, grupėse realių studentų buvo po du ar tris žmones. Niekaip nesuprantu, kas darėsi jų galvose ir kodėl jie nekėlė triukšmo dėl studijų kokybės, mokėdami savo pinigus.
Aš gavau tikslinį finansavimą, bet labiau paplitusi schema, kai žmogus ateina dirbti į KMPMC, o jam nurodoma studijuoti dar ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Net jei žmogus nenori, jam sakoma, kad tai būtina sąlyga.
Žinoma, niekas nenori mokėti už fiktyvius mokslus privačioje kolegijoje. Tada jiems pasakoma, kad kartu su atlyginimu gaus papildomus pinigus, kuriuos turės pervesti į kolegijos sąskaitą. Pinigai taip ir sukasi.
Pats žinau atvejų, kai tokiu būdu per darbuotojus buvo gryninami pinigai. Mokamas nemažas priedas prie atlyginimo, kuris išgryninamas ir atiduodamas vadovams.
– ŠMM atlikinėjo auditą. Kaip tokie dalykai gali būti nepastebėti finansus tikrinančių kontrolierių?
– Tai visiškai nesuprantama. Jei norima išsiaiškinti tiesą, pradėti tikrinti reikia nuo pačių auditorių. Dirbau ir aiškiai mačiau, kaip visi keliai veda į ŠMM.
Galbūt, dabartinė ministrė ir bando išsikuopti, tada jai tik sveikatos galima palinkėti, bet mačiau, kas vyko ir vyksta. Kaip artimai ir neformaliai bendraujama su žmonėmis, kurie turėtų prižiūrėti, kaip priimami aukšti ŠMM ministerijos pareigūnai. Tai tikrai ne dalykiniai ir ne profesiniai santykiai. Tai kur kas panašiau į „pirk – parduok“ ryšius.
– Apie tai kalbėti bijoma?
– Taip. Ir aš turiu šeimą, artimus žmones, dėl kurių bijau, bet vienas iš tų vaistų, kuriuos noriu pasiūlyti visuomenei, yra viešumas. Suprantu, kodėl to nedaro kiti kolegos. Jie bijo prarasti pajamų šaltinį. Aš jį jau praradau.
KMPMC puikiai veikia rimbo ir bandelės principas. Darbuotojams skiriami pinigai kelionėms, priedai. Jei žmogus ima dvejoti, jam papildomai sumokama. Jeigu tai nesuveikia, imamasi rimbo.
Galėjau likti ir dirbti gaudamas pinigus, bet vidinis jausmas to jau nebeleido daryti. Paskutiniais mėnesiais labai dažnai girdėdavau, kad nieko pakeisti neįmanoma. Yra sistema ir visi taip daro. Su tuo nesutinku.
– Kokia L.Anužienės įtaka centro veiklai šiuo metu?
– L.Anužienė yra labai įtakinga. Taip, ji puiki verslininkė, bet valstybinė mokymo įstaiga nėra jos verslo struktūra. Juo labiau, kad nemažai dalykų pridengiama Bažnyčios autoritetu.
Jos įtaka politikams didžiulė, ypač iki šiol buvusiems švietimo ir mokslo ministrams, kurie buvo jos kišenėje. Penkerius metus dirbau KMPMC ir tai mačiau.
– Ar tai, ką teko skaityti apie KMPMC, yra tiesa?
– 90 proc. to, ką skaičiau viešojoje erdvėje, buvo tiesa. L.Anužienė toliau gyvena už ES pinigus įrengto „Modus“ centro patalpose („Modus“ centras yra už ES lėšas įrengtas KMPMC padalinys, kuris ruošia kirpėjas ir kosmetologes – red. past.), ji naudojasi centro turtu. Mano asmenine nuomone, būtent per KMPMC tie turtai ir buvo susikurti. Tai elementarios schemos, įstatymų spragos, kuriomis buvo naudojamasi.
– Ar skelbti tyrimai ką nors pakeitė?
– Prasidėjo pėdsakų slėpimas. Imta skubiai sudarinėti nuotolinio darbo ir terminuotas darbo sutartis, kai kurie žmonės pradėjo vaikščioti į darbą, nors to nedarė, susirūpinta, kad nemaža dalis profesijos mokytojų neturi jokios pedagoginės kvalifikacijos, ir jie užrašyti į kursus.
Po pasirodžiusių straipsnių, darbuotojai ir mokiniai autobusais buvo vežami į Pervalkos mokymų bazę, kad susidarytų įspūdis, jog ten vyksta kažkokia veikla.
Mokymai ten karts nuo karto vykdavo. Pats esu juos vedęs. Iš Kauno važiuodavo skirtingi skyriai. Žinoma, būtų įdomu įvertinti, kiek tai ekonomiškai naudinga.
– Kokiomis aplinkybėmis netekai darbo?
– Buvau vienas iš tų žmonių, kuris piktnaudžiavimų neslėpė. Prasidėjus skandalui didžioji KMPMC valdžios dalis išvyko į piligriminį žygį. Nežinau, ar piligrimai turėtų gyventi 5 žvaigždučių viešbučiuose, bet vadovybės Lietuvoje nebuvo.
Buvome informuoti, kad su žurnalistais aiškinsis kiti žmonės, o mums kištis negalima. Taip pat pats buvau suplanavęs atostogas. Jų išvakarėse buvo sušauktas bendruomenės susirinkimas, kurio metu direktorės pavaduotojos ėmė cituoti ŠMM išvadas ir pareiškė, kad jokių didelių pažeidimų nerasta.
Buvo pasakyta, kad viskas yra šmeižtas, o direktorė labai stipriai serga, guli ligoninėje. Net pasigirdo kalbos, kad ji reanimacijoje, nors žmonės ją tą pačią dieną matė „Modus“ centre.
Bendruomenei liepta pasirašyti L.Anužienę palaikantį laišką. Iš karto po susirinkimo portale 15min pasirodė tekstai apie tai, kas jame kalbėta. Jūs puikiai žinote, kad šiuo atveju šaltinis buvau ne aš, bet nesusilaikiau. Atsisėdau ir parašiau laišką visiems darbuotojams.
Po jo gavau krūvą žinučių, skambučių, komentarų. Mano laiško esmė – aš tikiu profesiniu mokymu, bet netikiu tuo, kas vyksta KMPMC. Tiesiai šviesiai parašiau, kad vadovai degradavo ir jiems ne vieta švietimo sistemoje.
Išvykau atostogų. Po jų dalis žmonių su manimi nesisveikino, dalis stebėjosi, kad dar dirbu. Mane pasikvietė direktorės pareigas einanti pavaduotoja. Liepė parašyti pasiaiškinimą, kodėl neatsakiau į 15min klausimą. (Redakcija, nenorėdama išduoti šaltinio, Igną visada pridėdavo prie adresatų, tačiau visais atvejais atsakymus atsiųsdavo L.Anužienės pavaduotoja, – red. past.)
Man buvo pasakyta, kad dėl manęs, dėl mano klaidos ir piktybinio neatsakinėjimo žiniasklaidai nukentėjo visa centro reputacija. Man buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda įspėjimas ir paaiškinta, kad visas mano pareigas perima kita centro darbuotoja. Klausiau, tai ką man daryti? Sakė: „pagyvensim, pamatysim.“
Supratau, kad mano perspektyvos gana aiškios, todėl nelaukęs kitų nuobaudų pats parašiau pareiškimą išeiti iš darbo. Apsispręsti nebuvo sunku, nes žinojau, kad tokio psichologinio spaudimo ilgai neatlaikysiu.
Atmosfera centre yra baisi. Niekam nelinkiu būti tokioje įstaigoje. Vado nėra, daug kas toliau savo versliukus tvarkosi, daug apkalbų ir įtarinėjimų.
– Ar po kilusio skandalo buvo kokių nors pasikeitimų KMPMC vadovybėje?
– Aivaras Anužis pasitraukė iš Kurorto verslo skyriaus vadovo pareigų, tačiau didesnių pokyčių nebuvo. Ir toliau KMPMC valdo L.Anužienė. Tai visiškai akivaizdu.
Reikia suprasti, kad viską KMPMC sprendė ir iki šiol sprendžia L.Anužienė. Laisvės čia nebuvo. Tai savotiška šizofrenijos forma, kai žmonės skundžiasi, mato visas blogybes, nepatenkinti, bet negali nė žodžio ištarti. Tą patį pasakiau pačiai L.Anužienei, su kuria buvau susitikęs prieš savaitę.
– Buvote susitikęs su L.Anužiene?
– Taip, ji turi nedarbingumo lapelį, bet susitikimai vyksta neformalioje aplinkoje. Ji sprendžia reikalus, dalina nurodymus. Mane ji pasikvietė likus savaitei iki mano išėjimo iš darbo. Susitikimas vyko kavinėje, Kauno senamiestyje.
Žinojau, kad ji serga. Nupirkau gėlių, jas įteikiau ir buvau nustebęs, kaip gerai ji atrodo. Palinkėjau sveikatos, kalbėjomės draugiškai. Ji teigė, kad viskas keisis, ji padarė išvadas, o aš privalau atidirbti dar metus. Tiesiog norima viską užgniaužti.
– Tai nenuvilia?
Man labai keista, kad teisėsaugos institucijos tiesiog neateina ir nepasikalba su žmonėmis. Kad ir su manimi. Tyrimai net nepradedami. Kodėl?
– Suprantu, kad gilios žaizdos negyja greitai. Tikiu, kad procesai vyksta ir sistema gali apsivalyti. Taip, man labai keista, kad teisėsaugos institucijos tiesiog neateina ir nepasikalba su žmonėmis. Kad ir su manimi. Tyrimai net nepradedami. Kodėl?
Aš pats jaučiuosi įklimpęs ir esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę. Aš atsiprašau Lietuvos žmonių, nes prisidėjau prie jų pinigų švaistymo. Tai yra tiesa.
– Kaip keisti situaciją?
– Lietuvos profesinio mokymo sistema sukurta ne siekiant kuo geresnio rezultato, o norint įsisavinti kuo daugiau ES lėšų.
KMPMC turi keistis vadovai. Ten tikrai yra gerų dėstytojų, bet sistema juos suvalgo. Jie pakasa savo moralę ir priversti prisitaikyti.
Taip, dabar aš kalbu vienas, bet jeigu pradės kalbėti antras, trečias, dešimtas, sistema turės keistis. Vis girdžiu: „Ką čia stengtis, juk visur taip yra.“ Gerai, tai visur ir tvarkykime.
