Vasarį Kaune esančios įmonės „Katela“ direktoriumi prisistatęs Arminas Liubinas pasiūlė Antanui (vadras pašnekovo prašymu pakeistas, aut.past.) darbą Anglijoje. Pastarajam pažadėtas 10 svaro sterlingų per valandą atlygis bei 40-ies valandų darbo savaitė. Nepasirašę jokios sutarties vyrai sukirto rankomis ir gavęs darbo drabužius kartu su likimo draugais lietuvis mikroautobusu išvyko į pažadėtąjį darbą Gilingamo mieste.
Už gyvenamąją vietą, transportą bei reikalingų dokumentų gavimą, pasak Antano, buvo atsakingas „Katelos“ direktorius. Kaip dažnai pasitaiko, nuvykus paaiškėjo, kad sąlygos – kiek kitokios, nei buvo sutarta Lietuvoje.
Problemos prasidėjo jau pirmą mėnesį
Naujieji emigrantai pradėjo dirbti „RAA Developments“ statybos darbų įmonėje, vadovaujamoje Andriaus Augūno. Darbo savaitė trukdavo ilgiau, nei tartasi iš pradžių, tad vietoj 40 valandų lietuviai nugaras lenkė mažiausiai po 56 valandas. Tiesa, nesiskundė, mat kuo daugiau darbo, tuo daugiau pinigų.
Pirmosios algos laukiau mėnesį ir gavau tik mažą dalį.
„Darbas trukdavo du mėnesius, po to savaitei – dviem grįždavome į Lietuvą ir vėl atgal. Nors buvo žadėta algą mokėti kiekvieną penktadienį, taip nenutiko. Pirmosios algos laukiau mėnesį ir gavau tik mažą dalį. Į lietuvišką sąskaitą man pervedė vos 400 eurų, nors turėjau gauti mažiausiai 2500“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad darbdaviai žadėjo trūkstamus pinigus pridėti prie kitos algos.
Mokėdamas antrąją algą darbdavys, pasak Antano, ne tik nepridėjo ankstesnės skolos, bet ir nesumokėjo visos per antrąjį mėnesį uždirbtos sumos. Panaši situacija tesėsi keletą mėnesių. Kadangi pirmąsias algas vyras gaudavo į lietuvišką banko sąskaitą, ji mokėta eurais, vėliau, atsidaręs anglišką sąskaitą, gaudavo dalį svarais.
Pašnekovo teigimu, darbdavys Anglijoje esą nenorėjo savo kompanijoje nelegaliai dirbančių žmonių, tad pareikalavo gauti nacionalinio draudimo numerį, atsidaryti banko sąskaitą ir tam net davė reikalingus laiškus. Kaip sakė Antanas, A.Augūnas tvirtino, kad darbuotojams duotas adreso ir darbovietės patvirtinimas, būtinas atsidarant banko sąskaitą, buvo darbo sutartis.
Nors darbdavys tikino norintis legaliai dirbančių žmonių, apie Jungtinės Karalystės statybose būtino leidimo dirbti sertifikatą (CSCS) iš Lietuvos atsivežtiems darbuotojams, pasak pašnekovo, jis nė neužsiminė. Be šio dokumento šalyje į statybvietę draudžiama net koją įkelti, o lietuviai darbavosi net keletą mėnesių.
Nors darbdavys tikino norintis legaliai dirbančių žmonių, apie Jungtinės Karalystės statybose būtino leidimo dirbti sertifikatą (CSCS) iš Lietuvos atsivežtiems darbuotojams jis nė neužsiminė.
Pašnekovas įtarė, kad bankui skirtas laiškas nėra darbo sutartis, mat trūko jo parašo, tačiau pasitikėjo darbdaviu, norinčiu legalių darbuotojų: „Man jie sakė, kad šio dokumento užtenka, tad dirbau toliau. Kiti bendradarbiai už savo lėšas gavo statybų sferoje būtinus dokumentus ir išėjo iš darbo. Aš pasitikėdamas žmonėmis dar dirbau, tačiau galiausiai supratau, jog jų skola man tik didės, ir nebegrįžau dirbti“.
Išnaudojo, kaip pigią darbo jėgą
Bankui skirtame laiške dėl lietuvio gyvenamosios vietos bei darbo patvirtinimo nurodoma, kad vyras lenkdamas nugarą statybose per savaitę uždirba 200 svaro sterlingų. Pasak pašnekovo, ši suma jam įtarimų nesukėlusi. Tačiau darbdaviai nuo balandžio iki liepos kas mėnesį vyrui sumokėdavo tą pačią 784,60 svaro sterlingų algą. Maždaug tiek vyras gautų atskaičiavus mokesčius nuo 200 svaro sterlingų algos per savaitę.
Tiesa, tokio dydžio alga – mažesnė nei šalies minimumas, darbdavys išnaudojo lietuvius kaip pigią darbo jėgą. Net dirbdamas 40 valandų per savaitę Antanas turėjo gauti ne mažiau, nei 288 svaro sterlingų per savaitę, mat minimalus užmokestis siekia 7,20 svaro sterlingų per valandą.
Prieš išvykstant į Angliją emigrantui buvo įteiktas dar vienas dokumentas – A.Augūno kvietimas dirbti jo kompanijoje. Šiame dokumente nurodyta alga – 900 svaro sterlingų per mėnesį. Tokia suma nė iš tolo neprilygsta A.Liubino siūlytiems 10 svaro sterlingų per valandą.
Anglijoje dirbusiam lietuviui alga buvo mokama ne tik į skirtingas banko sąskaitas, bet ir skirtingų žmonių. Iš pradžių į lietuvišką sąskaitą vyrui pinigus pervedinėjo Paulius Boreika, kuris Lietuvos įmonių kataloguose įvardijamas kompanijos „Katela“ vadovu. Kartą 400 eurų į lietuvišką sąskaitą sumokėjo „Katelos“ vadovu prisistatęs A.Liubinas. O pinigai į britiško banko sąskaitą pervedinėti kompanijos „RAA Developments“, kuriai vadovauja A.Augūnas, vardu.
Anglijoje dirbusiam lietuviui alga buvo mokama ne tik į skirtingas banko sąskaitas, bet ir skirtingų žmonių.
Paklaustas, kas, jo manymu, jam skolingas už darbą nesumokėtus 10 tūkst. eurų, nukentėjęs lietuvis negali atsakyti. Vyras manė esąs įdarbintas Anglijoje įkurtoje kompanijoje, tačiau joje neturi nei sutarties, nei įrodymų, kad dirbo ir kiek uždirbti turėjo. Dalį algų jam mokėjo „Katelos“ atstovai, tad pašnekovas nėra tikras, ar ne ši kompanija jam turėtų grąžinti pinigus.
Darbdavys ir tarpininkas nekomentuoja
„Negavęs pilnų algų, o už paskutinį mėnesį išvis jokių pinigų, kreipiausi į A.Liubiną. Šis bendrauti vengia, neatsako nei į skambučius, nei į žinutes, nei į laiškus. A.Augūnas sako nebeturintis nieko bendro su Liubinu, tad algos likutį turiu gauti iš jo. Tiesą sakant, nežinau, kur kreiptis dėl sąžiningai savo uždirbtų pinigų“, – nuogąstavo Antanas.
15min žurnalistei susisiekus su A.Liubinu bei A.Augūnu, nei vienas vyras nepanoro kalbėtis ir paaiškinti, kur dingo uždirbti pinigai ir kas galiausiai juos turi grąžinti nukentėjusiajam. Telefonu išdėsčius situaciją A.Augūnui, vyras neslėpė nuostabos, tačiau nesiteikė atsakyti į žurnalistės klausimus. „O jėzus... Gerai, geros dienos“, – paprašytas komentaro atsakė „RAA Developments“ vadovas A.Augūnas ir padėjo ragelį.
Savo ruožtu A.Liubinas teigė šiuo metu pats sprendžiantis problemas ir pažadėjo pateikti savo komentarą raštu, tačiau to nepadarė.
„Kaip sakant, aš pats dabar tokioje pat situacijoje esu ir sprendžiu šitą klausimą. Galite klausimus užduoti elektroniniu paštu, bet asmeninio pašto adreso nenoriu duoti“, – sakė įmonės „Katela“ vadovu prisistatęs vyras ir galiausiai sutiko pasidalinti savo asmeninio el. pašto adresu. Tiesa, savo komentaro verslininkas visgi nepateikė.
Intensyviai ieškodamas savo uždirbtų pinigų kartu su nukentėjusiais kolegomis Antanas teigė galiausiai susisiekęs su abiem vyrais, tačiau atsakymų vis dar neturintis.
„Augūnas gana intensyviai siūlo variantus, kaip iš Liubino atgauti pinigus. Turime visi, kuriems jis skolingas, surašyti savo kontaktus, sumas ir nusiųsti Augūnui. Pakalbėjęs su kolegomis išsiaiškinau, kad pats Liubinas šiuo metu ieško žmonių, kuriems skolingas Augūnas. Neaišku, kuo viskas pasibaigs, jie – verslininkai, susitars, o nukentėsime mes“, – nuogąstavo pašnekovas.
