Penktadienį su šalies vadovu susitikęs didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jokios konfrontacijos tarp prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės nėra, tiesiog skiriasi nuomonės.
Pokalbį su G.Nausėda jis net palygino taikos pypkės rūkymui.
Tačiau kiek vėliau išplatintame pareiškime prezidentas pareiškė, kad kausimais, dėl kurių yra esminių nuomonės skirtumų, taikos pypkės nerūkomos.
Vienas tokių – dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, kuriam, nepaisant G.Nausėdos raginimo trauktis, valdantieji išreiškė pasitikėjimą.
Nutiko tai, kas ir turėjo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė sako, kad R.Karbauskis po susitikimo su prezidentu kalbėjo apie konstruktyvų pokalbį, tačiau visiškai nedetalizuota, kokiose srityse ir kaip tas konstruktyvumas galėtų pasireikšti.
„Kitaip tariant, čia labai panaši situacija, kai kalbama apie susisiekimo ministro įspūdingus darbus, bet niekas darbų nesugeba įvardyti. Tai man lygiai taip pat kilo klausimas, kur tas konstruktyvumas. Nes suprantame, kad dabar galima daug ką šnekėti, bet po to, kas buvo išsakyta ir kokie komentarai arba replikos vieni kitų adresu buvo pastarosiomis dienomis, deja, negalima daryti prielaidų, kad staiga viskas gali verstis 180 laipsnių kampu, ir vieni kitus imtų glostyti ir vos ne panegirikas sakyti“, – pabrėžė politologė.
R.Urbonaitės nuomone, G.Nausėdai bei valdantiesiems net ir nėra reikalo siekti kažkokių labai šiltų, gerų santykių.
Pasak jos, prezidento funkcija yra kalbėti apie tai, ką jis mato blogo, teikti savo iniciatyvas ir kritikuoti, jeigu jis turi tam argumentų bei aiškiai pagrįstą savo nuomonę. Kitaip tariant, atlikti filtro vaidmenį.
Nors iš pradžių valdančiųjų santykiai su G.Nausėda buvo geri, ilgainiui jie gerokai pašlijo. R.Urbonaitė sako, kad tai – politinio gyvenimo ir natūralių politinių procesų dalis.
Politologė aiškino, kad ją nuo pradžių labai stebino „valstiečių“ pareiškimai apie naujai išrinktą prezidentą ir būsimą bendradarbiavimą su juo.
Tiesa, ji priminė, kad po 2016 metų Seimo rinkimų LVŽS panašiai kalbėjo ir apie santykius su tuomete šalies vadove Dalia Grybauskaite. Tačiau „medaus mėnuo“ greitai pasibaigė.
„Tas pats nutiko ir atėjus G.Nausėdai. Natūralu, kad, matyt, čia yra kažkoks keistas pačių „valstiečių“ būdas pirma bandyti labai girti prezidentus, o paskui, vos tik šie sukritikuoja, imti jau jungti visai kitą pavarą ir pradėti visiškai kitaip kalbėti.
Tai su G.Nausėda šiuo atveju tas ir įvyko. Įvyko normalūs procesai, kai prezidentas nėra tik tas, kuris viskam pritaria, su viskuo sutinka, o pradeda dirbti savo darbą ir iš to darbo natūraliai kyla konfliktai. Politika visada yra konfliktai“, – akcentavo R.Urbonaitė.
Politika visada yra konfliktai.
Įtampų netrūks
Konfliktai politikoje, kaip kalbėjo R.Urbonaitė, yra visiškai įprastas dalykas. Dabartinė situacija yra daug normalesnė ir natūralesnė, nei idiliškas santykis tarp prezidento bei valdančiųjų.
Tai, kas, jos akimis, nėra visiškai normalu – tų konfliktų turinys.
„Tai yra kaip yra replikuojama, kaip pasisakoma vieni apie kitus. Man dėl to yra daugiau klausimų. Dėl to, kad viešojoje erdvėje kuriamas pasakojimas arba apskritai ateinančios replikos nepasižymi konstruktyvumu. Mes matome, kad dažniau yra kuriama emocija, o ne kažkoks labai aiškus turinys arba argumentai. Man nerimą labiau kelia, kad tiek konfliktai kai kuriais atvejais nerodo pačių valdančiųjų profesionalumo. Nes konfliktuoti reikia irgi profesionaliai“, – pabrėžė MRU lektorė.
Nes konfliktuoti turi irgi profesionaliai.
Iš G.Nausėdos pusės, R.Urbonaitės nuomone, taip pat buvo padaryta klaidų. Ypač – kai pasakius „A“, ne visada pasakoma „B“.
„Kitaip tariant, aš manau, kad šitiems natūraliai kylantiems konfliktams, kurie yra normali politikos būsena, tiesiog trūksta pačių politikų profesionalumo. Nes reikia įrodyti savo tiesą ir iš esmės pagrįsti savo nuomonę, o ne tiesiog „man šitas nepatiko, šituo aš jau nepasitikiu, tai dabar anuo irgi nebepasitikėsiu“ ir taip toliau“, – komentavo politologė.
R.Urbonaitė mano, kad ir toliau įtampų politiniame gyvenime netrūks. Ji nelabai tikisi kažkokio rezultatyvumo ar kokių nors rimtų sprendimų priėmimo.
Kaip pastebi MRU dėstytoja, net tose srityse, kur galbūt galėtų būti bendradarbiavimas, jo nelabai matyti.
Pasako jos, prezidentūra organizavo Kultūros forumą, kuriame nebuvo Seimo Kultūros komiteto pirmininko R.Karbauskio.
„Jeigu taip pasižiūrėtumėme, tai netgi tokios smulkmenos. Aišku, kadangi Kultūros forumas buvo organizuotas per Kultūros komiteto pirmininko gimtadienį, tai gal čia yra problema. Bet kuriuo atveju tai atrodo gana keistai. Kiek čia gali būti to susikalbėjimo, man sunku pasakyti. Nors kartais, aišku, lyg ir išgirsta prezidentą, kaip ir buvo su pensijų klausimais. Bet vėlgi, manau, kad kažkokių rezultatų labai daug tikrai nebus, pasižnaibymų tikrai netrūks. Tuo labiau kad politika bus orientuojama ir į artėjančius rinkimus“, – prognozavo R.Urbonaitė.
Tiesa, jos manymu, čia G.Nausėda turės pranašumą – jam Seimo rinkimuose dalyvauti nereikia, o valdantiesiems reikia jiems pasiruošti.
Aš manau, kad kažkokių rezultatų labai daug tikrai nebus, pasižnaibymų tikrai netrūks. Tuo labiau kad politika bus orientuojama ir į artėjančius rinkimus.
Neregėtos žemumos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas teigė, kad kiekvienas iš politikos veikėjų – tiek valdantieji, tiek prezidentas – turi savo tikslų. Be to, jų situacija yra skirtinga.
„Jeigu vienų politinis laivas, atrodytų, jau negrįžtamai skęsta – iš prezidentūros mes girdėjome jau, iš patarėjo tiesiog nuorodą į tą laivą, kuris skęsta. Tai kito problema yra surinkti kažkokią politinę galią, sukurti politinį resursą sau – tai yra užduotis prezidentui, kadangi jis kol kas stokoja tokio administracinio resurso ir intensyviai ieško, manau, tų, į kuriuos galėtų atsiremti“, – dėstė politologas.
B.Ivanovas labai pesimistiškai vertina mūsų politinę areną. Ji, VDU mokslininko nuomone, degradavusi iki turbūt neregėtų žemumų.
„To mes dar Lietuvoje nematėme. Tame politiniame cirke, žinoma, solidžiausiai atrodo ponas prezidentas, kadangi ką tik atėjo į tą žaidimą. Tačiau kai kurie jo žingsniai, aišku, truputėlį gąsdina. Ypač – jo bandymas kažkaip suartėti su saugumiečiais. Ta istorija labai svarbi ir jo palaikymas, sakykime, labai keistų siūlymų dėl vadinamųjų prevencinių pokalbių. Iš esmės grąžinama tokia lyg ir KGB praktika. Matyt, tas jo palaikymas irgi nėra atsitiktinis, nori tiesiog surinkti kažkokį resursą, kad jį palaikytų Valstybės saugumo departamentas (VSD). Juk VSD kontroliuoja informaciją“, – pabrėžė jis.
Matyt, tas jos palaikymas irgi nėra atsitiktinis, nori tiesiog surinkti kažkokį resursą, kad jį palaikytų Valstybės saugumo departamentas (VSD). Juk VSD kontroliuoja informaciją.
Premjeras Saulius Skvernelis, kaip svarstė B.Ivanovas, išgyvena egzistencinę krizę, galvoja apie globalius dalykus. Jis dar neapsisprendė dėl tolesnės savo politinės karjeros.
Tačiau politologui atrodo, kad S.Skvernelio ir R.Karbauskio keliai išsiskirs.
„Tiesiog ten yra jau pernelyg gilūs nesutarimai, kurių visuomenė, man atrodo, nelabai mato. Jie yra, sakyčiau dėl to, kad Vyriausybėje yra žmonių, kurie yra S.Skvernelio grupės ar klano – nežinau, kaip čia geriau pavadinti, atstovai, ir yra R.Karbauskio grupė. Ir jie, man atrodo, labai prastai sugyvena. Kol buvo D.Grybauskaitė, jie turėjo bendrą priešą, kovojo su ja, tai tarsi juos palaikė kažkaip tonuse, o dabar, kai prezidentūroje kol kas galios vietoje yra tam tikras vakuumas, kaip sakiau – dėl tam tikrų priežasčių, tai situacija, bendrai imant, yra ganėtinai pakrikusi“, – mano VDU politologas.
Vyriausybėje yra žmonių, kurie yra būtent S.Skvernelio grupės ar klano – nežinau, kaip čia geriau pavadinti, atstovai, ir yra R.Karbauskio grupė. Ir jie, man atrodo, labai prastai sugyvena.
Nėra galios centro
B.Ivanovo teigimu, pas mus yra kelios politinės kalvos. Viena – kažkur Seime, kita – Vyriausybėje.
„Pono prezidento kalva dar kol kas mažytė, todėl jis ant jos stovėdamas žiūri iš apačios į viršų į kitus politinius herojus“, – mano politologas.
Tai, kad Seimas neatmetė G.Nausėdos veto dėl rinkimų kartelės sumažinimo, B.Ivanovo vertinimu, negali būti laikoma šalies vadovo pergale.
„Tiesiog pasisekė, tiesiog fuksas. Jis galėjo neįvykti. Čia buvo per Marytės plauką ir dėl to, žinoma, čia negalima sakyti, kad yra pergalė. Čia atsitiktinumas kol kas. Bet, aišku, jeigu tų atsitiktinumų bus daugiau, bet kokiu atveju truputėlį bus galbūt patogesnė padėtis. Jis tarsi dabar truputį gal nuotaiką geresnę turės bendraudamas su vadinamąja dauguma. (...) Bet čia yra tokie nedideli niuansai. Esmė ta, kad prezidentui kol kas nepavyksta tapti stipriu aktoriumi, stipriu žaidėju ir būtent pagal save bandyti kažkaip tą visą politinę situaciją tvarkyti“, – kalbėjo VDU politologas.
Tiesiog pasisekė, tiesiog fuksas. Jis galėjo neįvykti. Čia buvo per Marytės plauką ir dėl to, žinoma, čia negalima sakyti, kad čia yra pergalė.
Artėjant Seimo rinkimams, B.Ivanovo nuomone, valdantieji gali ir nežiūrėti prezidento pusėn. Esą su politikos technologais jie greičiausiai yra aptarę galimus rinkimų rezultatus ir supranta, kas jų laukia. Jis ironizavo, kad kai kam reikia rūpintis viešaisiais pirkimais, keliukų asfaltavimu ir panašiai.
Todėl, kaip prognozuoja politologas, politinėje arenoje artimiausiu metu nebus vieno veikėjo, diktuosiančio sąlygas kitiems.
„Nebent prezidentas su VSD susitars dėl visko ir jie jam deklaruos absoliutų lojalumą ir, sakykime, santykiai įgaus tokį pobūdį, kaip su D.Grybauskaite. Tada situacija keisis. Bet tam reikalingas, aš manau, dar ir tam tikras konservatorių pritarimas. Nes saugumo struktūros Lietuvoje vienaip ar kitaip, kaip ten sakė vienas iš buvusių lyderių, mąsto dešiniuoju pusrutuliu.
O konservatoriai „turi dantį“ ant mūsų prezidento, labai smarkiai turi, dėl to, kad jis jiems sugadino žaidimą prieš rinkimus. Jie labai tikėjosi savo kandidatę turėti prezidento poste ir jiems nepavyko. Žinoma, ta tokia politinė fanaberija neleis, manau, jiems suvaidinti kažkokio pozityvaus vaidmens stiprinant prezidento galias, taip pat – stiprinant santykį su saugumiečiais. Taip, kol kas situacija yra tokia – konsoliduoto galios centro mes neturime", – komentavo B.Ivanovas.
O konservatoriai „turi dantį“ ant mūsų prezidento, labai smarkiai turi, dėl to, kad jis jiems sugadino žaidimą prieš rinkimus.
