Knygoje aprašyti ne tik su minėta alaus darykla, bet ir su visos pramoninės alaus gamybos Lietuvoje pradžia susiję istoriniai faktai. Taip pat apžvelgiama, kaip politinės aplinkybės įtakojo šalies aludarystės raidą, koks alus buvo populiarus tarpukariu, kokią vietą lietuviško alaus istorijoje užima Kaunas, ką šiam gėrimui ir jo gamintojams teko išgyventi karo metais.
Vytautas Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, pastebi, kad knygoje pasakojama ne tik šalies alaus ir aludarystės verslo istorija, bet ir itin didelis dėmesys skiriamas tarpukario verslo aplinkai ir jo kultūrai Kaune, visuomeniniam gyvenimui. Tarpukariu Kaunas buvo Lietuvos politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo centras.
„Manau, kad ši knyga bus įdomi ne tik lietuviško alaus istorija ir aludarystės tradicijomis besidomintiems žmonėms, bet ir tiems, kuriems įdomi lietuviško verslo istorija. Sakoma, kad Lietuvos verslas dar yra labai jaunas, todėl neturi susiformavusių tradicijų ir kultūros, tačiau taip sakyti nėra teisinga, tereikia žvilgterėti į tarpukarį. Tuo laikotarpiu, o ypač Kaune, tikrai buvo susiformavusios tradicijos ir iš to meto verslininkų, jų iniciatyvų galima daug ko pasimokyti“, – įsitikinęs V. Meištas.
Knygą rengdamos istorikės Vilma Akmenytė – Ruzgienė ir Giedrė Milerytė rėmėsi šalies archyvuose rastais istoriniais dokumentais, senąja periodika ir senomis alaus reklamomis, tačiau svarbiu informacijos šaltiniu joms tapo ir pokalbiai su ilgamečiais alaus daryklos darbuotojais.
Pasak V.Meišto, tarpukariu „Volfas Engelman“ rėmė kultūrinius ir visuomeninius projektus, mecenavo visuomenines organizacijas, švietimo įstaigas, studentus. Šios tarpukariu užgimusios tradicijos yra tęsiamos ir šiandien. Viena naujausių iniciatyvų (be minėtos knygos išleidimo) yra bendradarbiavimo su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi pradžia. Pasirašydamas paramos sutartį „Volfas Engelman“ padovanojo Lietuvos dailininko ir lietuviškos keramikos mokyklos įkūrėjo Liudviko Strolio 1937 m. sukurtą Art Deco stiliaus apdovanojimo raštų Žemės ūkio rūmams komplektą.
„Šie eksponatai yra menininko palikimas, kurį šiuo metu saugo jo šeimos nariai. Jie papildys šiuo metu vykstančios jubiliejinės muziejaus parodos, kuri yra didžiausia per visą istoriją, eksponatų kolekciją“, – sako Osvaldas Daugelis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Pasak jo, muziejaus prioritetas yra tarpukario Kauno meno ir istorijos objektų kaupimas bei tyrinėjimas, todėl jiems itin malonu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi ilgametę istoriją, tiek tarpukariu, tiek dabar yra aktyvios Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvės.
